Žydų gelbėtojai
Bartkutė Magdalena
MAGDALENA BARTKUTĖ
TEOFILĖ MIKŠYTĖ
1943-aisiais Kaišiadorių vyskupu buvo paskirtas Teofilius Matulionis, turėjęs lemiamą įtaką rašytojo, publicisto Mejerio Elino ir muzikos pedagogės Busios-Kormanaitės Elinienės šeimoje 1940-ųjų rugsėjo 9-ją gimusios dukrelės Esteros likimui.
Vyskupui nurodžius, buvo nuspręsta paslėpti mažąją Esterą Benediktinių vienuolyne Kaune. Mergaitės globa buvo patikėta seseriai Angelei – Agotai Misiūnaitei. Sesuo Angelė labai pamilo mergaitę, ją nešiojo, džiaugėsi, pasakojo jai pasakas, jos kartu miegojo. Būsimoji garsi pianistė Estera Elinaitė, tais laikais mažoji Esia, jau tada, vienuolyne, visus sužavėjo savo grojimu, nors vos pasiekė klavišus.
Mažosios pianistės likimu rūpinosi ir kitos vienuolyno seserys: 1939 m. vienuolyno vyresniąja tapusi sesuo Aloyza – Teofilė Mikšytė, sesuo Placida – Magdalena Bartkutė. Vienuolėms sulaukus nekviestų svečių, okupacinės valdžios atstovų ir iškilus kratos grėsmei, sesuo Liucina – Rozalija Rimšaitė skubiai pervežė Esterą į seselių benediktinių globojamus Čiobiškio vaikų namus šalia Kaišiadorių, kuriuose sesuo Rozalija Rimšaitė gyveno karo metais. Kartą vienuolės net buvo paslėpusios mergaitę Kaišiadorių bažnyčios varpinėje.
Kai vokiečiai pasitraukė iš Lietuvos, Esteros motina Busia Elinienė atvyko į Kaišiadoris pas vyskupą Teofilių Matulionį ir vyskupas pasakė motinai, kad jos dukrelė gyva ir sveika yra Čiobiškio vaikų namuose. Netrukus motina išgirdo ir tą neužmirštamą dukrelės klausimą „Ar tu būsi mano mama?“ Vienai mažai mergaitei – Esterai Elinaitei išgelbėti prireikė daugelio kilnių, geros širdies žmonių pastangų.
TEOFILĖ MIKŠYTĖ
1943-aisiais Kaišiadorių vyskupu buvo paskirtas Teofilius Matulionis, turėjęs lemiamą įtaką rašytojo, publicisto Mejerio Elino ir muzikos pedagogės Busios-Kormanaitės Elinienės šeimoje 1940-ųjų rugsėjo 9-ją gimusios dukrelės Esteros likimui.
Vyskupui nurodžius, buvo nuspręsta paslėpti mažąją Esterą Benediktinių vienuolyne Kaune. Mergaitės globa buvo patikėta seseriai Angelei – Agotai Misiūnaitei. Sesuo Angelė labai pamilo mergaitę, ją nešiojo, džiaugėsi, pasakojo jai pasakas, jos kartu miegojo. Būsimoji garsi pianistė Estera Elinaitė, tais laikais mažoji Esia, jau tada, vienuolyne, visus sužavėjo savo grojimu, nors vos pasiekė klavišus.
Mažosios pianistės likimu rūpinosi ir kitos vienuolyno seserys: 1939 m. vienuolyno vyresniąja tapusi sesuo Aloyza – Teofilė Mikšytė, sesuo Placida – Magdalena Bartkutė. Vienuolėms sulaukus nekviestų svečių, okupacinės valdžios atstovų ir iškilus kratos grėsmei, sesuo Liucina – Rozalija Rimšaitė skubiai pervežė Esterą į seselių benediktinių globojamus Čiobiškio vaikų namus šalia Kaišiadorių, kuriuose sesuo Rozalija Rimšaitė gyveno karo metais. Kartą vienuolės net buvo paslėpusios mergaitę Kaišiadorių bažnyčios varpinėje.
Kai vokiečiai pasitraukė iš Lietuvos, Esteros motina Busia Elinienė atvyko į Kaišiadoris pas vyskupą Teofilių Matulionį ir vyskupas pasakė motinai, kad jos dukrelė gyva ir sveika yra Čiobiškio vaikų namuose. Netrukus motina išgirdo ir tą neužmirštamą dukrelės klausimą „Ar tu būsi mano mama?“ Vienai mažai mergaitei – Esterai Elinaitei išgelbėti prireikė daugelio kilnių, geros širdies žmonių pastangų.