Žydų gelbėtojai
Žvanska (Zwanska) Halina
HALINA ŽVANSKA (ZWANSKA)
Halina Žvanska gyveno Vilniuje su savo motina Aleksandra Gurska. Vokiečių okupacijos metu į Halinos motiną kreipėsi moteris, prašydama išgelbėti jos penkiametę anūkę, Miriam Griner (vėliau Miriam Goldin), kuri tuo metu buvo slepiama darbo stovykloje.
Vilnių okupavus vokiečiams Grinerių šeima – tėvas Faibišas, jo žmona ir duktė Miriam – kartu su visais Vilniaus žydais, atsidūrė gete, o vėliau, getą likvidavus, buvo perkelti į darbo stovyklą. 1944 m. kovo pabaigoje stovykloje buvo surengta Vaikų akcija, tačiau Faibišas Grineris suspėjo laiku paslėpti savo dukrą Miriam ir ji išgyveno. Mergaitę paslėpti ir globoti sutikusi Aleksandra Gurska išsinešė vaiką dideliame puode, kuriame būdavo skalbiami skalbiniai. Taip Miriam Griner atsidūrė Gurskos bute, kur gyveno ir jos ištekėjusi duktė Halina Žvanska. Abi moterys rūpinosi mergaite keturis mėnesius, iki Raudonosios armijos atėjimo 1944 m. liepos 10 d. Savo liudijime memorialiniam institutui Jad Vašem Faibišas Grineris paminėjo, jog tuo metu Miriam kalbėjo vien tik jidiš kalba, kas dar labiau apsunkino mergaitės globą. Abu Miriam tėvai išgyveno, po karo šeima ilgą laiką gyveno Vilniuje. 1974 m. Miriam kartu su savo šeima išvyko gyventi į Izraelį.
Žvanskos šeima taip pat gelbėjo ir žydę moterį Heleną Verner, kuri kreipėsi į juos prašydama šilto vandens norėdama susišildyti. Pagailėję moters namiškiai leido jai pasilikti savo namuose. Kurį laiką Halinos Žvanskos namuose vienu metu slėpėsi abi žydės. Po karo Helena Verner išvyko gyventi į Izraelį.
1979 m. sausio 11 d. Jad Vašem pripažino Haliną Žvanską ir jos motiną Aleksandrą Gurską Pasaulio Tautų Teisuolėmis.
Halina Žvanska gyveno Vilniuje su savo motina Aleksandra Gurska. Vokiečių okupacijos metu į Halinos motiną kreipėsi moteris, prašydama išgelbėti jos penkiametę anūkę, Miriam Griner (vėliau Miriam Goldin), kuri tuo metu buvo slepiama darbo stovykloje.
Vilnių okupavus vokiečiams Grinerių šeima – tėvas Faibišas, jo žmona ir duktė Miriam – kartu su visais Vilniaus žydais, atsidūrė gete, o vėliau, getą likvidavus, buvo perkelti į darbo stovyklą. 1944 m. kovo pabaigoje stovykloje buvo surengta Vaikų akcija, tačiau Faibišas Grineris suspėjo laiku paslėpti savo dukrą Miriam ir ji išgyveno. Mergaitę paslėpti ir globoti sutikusi Aleksandra Gurska išsinešė vaiką dideliame puode, kuriame būdavo skalbiami skalbiniai. Taip Miriam Griner atsidūrė Gurskos bute, kur gyveno ir jos ištekėjusi duktė Halina Žvanska. Abi moterys rūpinosi mergaite keturis mėnesius, iki Raudonosios armijos atėjimo 1944 m. liepos 10 d. Savo liudijime memorialiniam institutui Jad Vašem Faibišas Grineris paminėjo, jog tuo metu Miriam kalbėjo vien tik jidiš kalba, kas dar labiau apsunkino mergaitės globą. Abu Miriam tėvai išgyveno, po karo šeima ilgą laiką gyveno Vilniuje. 1974 m. Miriam kartu su savo šeima išvyko gyventi į Izraelį.
Žvanskos šeima taip pat gelbėjo ir žydę moterį Heleną Verner, kuri kreipėsi į juos prašydama šilto vandens norėdama susišildyti. Pagailėję moters namiškiai leido jai pasilikti savo namuose. Kurį laiką Halinos Žvanskos namuose vienu metu slėpėsi abi žydės. Po karo Helena Verner išvyko gyventi į Izraelį.
1979 m. sausio 11 d. Jad Vašem pripažino Haliną Žvanską ir jos motiną Aleksandrą Gurską Pasaulio Tautų Teisuolėmis.