Žydų gelbėtojai
Kasperaitis Pranas, Prano
PRANAS KASPERAITIS
Pranas ir Sofija Kasperaičiai su vaikais gyveno Imbarės kaime šalia Salantų miestelio. Salantuose prieškariu gyveno ir Basia Abelmanaitė su savo tėvais. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, visus Salantų žydus, išskyrus vietiniams reikalingo amatininko odininko Chaimo Kaplano šeimą ir Rapolą Veržbolauską, kuris buvo vedęs lietuvę, suvarė į Salantų sinagogą. Po dešimt dienų grupę merginų, tarp kurių buvo ir Basia, perkėlė į Šalyno dvarą (prieš tai dvare dirbę žydai vyrai jau buvo sušaudyti). Paskelbus, kad aplinkiniai ūkininkai gali paimti žydes į kaimus darbams, Basią į savo ūkį parsivežė Imbarės kaimo valstietis Pranas Kasperaitis. Keturias savaites prabuvus Kasperaičių šeimoje, Basiai buvo įsakyta sugrįžti į Šalyno dvarą. Prieš išvykdama ji su Kasperaičiais sutarė, kad gali tikėtis prieglobsčio, jei jai pavyktų pabėgti. Surinktos dvare merginos žydės buvo pasmerktos sušaudymui. Tačiau Basiai pavyko pabėgti nuo budelių, vežančių moteris į egzekucijos vietą, ir naktį atvykti pas Praną ir Sofiją Kasperaičius. Šioje šeimoje Basia slapstėsi trejus metus, kol vokiečiai pasitraukė iš žemaičių krašto. Kasperaičiai priglaudė ir Salantuose gyvenusį Rapolą Veržbolauską. Jo žmonai lietuvei Onai Balsevičiūtei radus užtarimą vietos policijoje, tuometinė Salantų valdžia tarpininkavo, kad Kretingos apskrities komendantas leistų jos vyrui Rapolui Veržbolauskui nepersikelti į sinagogą. Tačiau po Kaplanų šeimos sušaudymo 1942 m. balandžio mėn., kai tapo aišku, kad ir jo neaplenks žūtis, Sofijos Kasperaitienės sūnėnas nuvežė Rapolą pas savo tetą į Imbarę.
Vyriausiasis Sofijos ir Prano Kasperaičių sūnus buvo Pranas Kasperaitis, gimęs 1922 spalio 31 d. Tėvams 1941 m. rudenį savo ūkyje paslėpus Basią Abelmanaitę, o 1942 m. balandžio mėn. Rapolą Veržbolauską, vyriausiajam Kasperaičių sūnui teko daug prisidėti prie dviejų slapstomų žydų gyvybių išsaugojimo. Kad nesukeltų įtarimo, kodėl perkama maisto produktų daugiau nei yra šeimos narių, Kasperaičiai patys augino javus, bulves, daržoves, laikė naminius paukščius bei gyvulius. Kadangi šeimos galva Pranas Kasperaitis buvo siuvėjas ir dirbo namuose, pagrindinė vyriškų darbų ūkyje našta krito ant sūnaus Prano pečių. Šeimos namas buvo prie pat judraus Salantų–Imbarės kelio, todėl žydai dieną praleisdavo slėptuvėje namuose, o išeiti pakvėpuoti tyru oru galėjo tik vakare sutemus. Kasperaičių sūnus Pranas buvo atsakingas už slapstomų žmonių saugumą. Kiekvieną kartą prieš žydams paliekant slėptuvę apžiūrėdavo, ar netoliese nėra pašalinių žmonių, taip pat turėjo sekti, ar kas nors iš pašalinių nesiartina prie jų namų. Ir tai tęsėsi trejus metus. Prano tėvai Sofija ir Pranas Kasperaičiai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 1991 m. ir apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi 2002 m.
Pranas ir Sofija Kasperaičiai su vaikais gyveno Imbarės kaime šalia Salantų miestelio. Salantuose prieškariu gyveno ir Basia Abelmanaitė su savo tėvais. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, visus Salantų žydus, išskyrus vietiniams reikalingo amatininko odininko Chaimo Kaplano šeimą ir Rapolą Veržbolauską, kuris buvo vedęs lietuvę, suvarė į Salantų sinagogą. Po dešimt dienų grupę merginų, tarp kurių buvo ir Basia, perkėlė į Šalyno dvarą (prieš tai dvare dirbę žydai vyrai jau buvo sušaudyti). Paskelbus, kad aplinkiniai ūkininkai gali paimti žydes į kaimus darbams, Basią į savo ūkį parsivežė Imbarės kaimo valstietis Pranas Kasperaitis. Keturias savaites prabuvus Kasperaičių šeimoje, Basiai buvo įsakyta sugrįžti į Šalyno dvarą. Prieš išvykdama ji su Kasperaičiais sutarė, kad gali tikėtis prieglobsčio, jei jai pavyktų pabėgti. Surinktos dvare merginos žydės buvo pasmerktos sušaudymui. Tačiau Basiai pavyko pabėgti nuo budelių, vežančių moteris į egzekucijos vietą, ir naktį atvykti pas Praną ir Sofiją Kasperaičius. Šioje šeimoje Basia slapstėsi trejus metus, kol vokiečiai pasitraukė iš žemaičių krašto. Kasperaičiai priglaudė ir Salantuose gyvenusį Rapolą Veržbolauską. Jo žmonai lietuvei Onai Balsevičiūtei radus užtarimą vietos policijoje, tuometinė Salantų valdžia tarpininkavo, kad Kretingos apskrities komendantas leistų jos vyrui Rapolui Veržbolauskui nepersikelti į sinagogą. Tačiau po Kaplanų šeimos sušaudymo 1942 m. balandžio mėn., kai tapo aišku, kad ir jo neaplenks žūtis, Sofijos Kasperaitienės sūnėnas nuvežė Rapolą pas savo tetą į Imbarę.
Vyriausiasis Sofijos ir Prano Kasperaičių sūnus buvo Pranas Kasperaitis, gimęs 1922 spalio 31 d. Tėvams 1941 m. rudenį savo ūkyje paslėpus Basią Abelmanaitę, o 1942 m. balandžio mėn. Rapolą Veržbolauską, vyriausiajam Kasperaičių sūnui teko daug prisidėti prie dviejų slapstomų žydų gyvybių išsaugojimo. Kad nesukeltų įtarimo, kodėl perkama maisto produktų daugiau nei yra šeimos narių, Kasperaičiai patys augino javus, bulves, daržoves, laikė naminius paukščius bei gyvulius. Kadangi šeimos galva Pranas Kasperaitis buvo siuvėjas ir dirbo namuose, pagrindinė vyriškų darbų ūkyje našta krito ant sūnaus Prano pečių. Šeimos namas buvo prie pat judraus Salantų–Imbarės kelio, todėl žydai dieną praleisdavo slėptuvėje namuose, o išeiti pakvėpuoti tyru oru galėjo tik vakare sutemus. Kasperaičių sūnus Pranas buvo atsakingas už slapstomų žmonių saugumą. Kiekvieną kartą prieš žydams paliekant slėptuvę apžiūrėdavo, ar netoliese nėra pašalinių žmonių, taip pat turėjo sekti, ar kas nors iš pašalinių nesiartina prie jų namų. Ir tai tęsėsi trejus metus. Prano tėvai Sofija ir Pranas Kasperaičiai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 1991 m. ir apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi 2002 m.