Žydų gelbėtojai
Kasilowska-Kislovskaja Janina
JONAS KASILAUSKIS
APOLONIJA KASILOVSKAJA
JADWIGA KUNADORÓW
MARIJANA GAIDIENĖ
JANINA KISLOVSKAJA
Antrojo pasaulinio karo metais Apolonija Kasilovskaja ir Jonas Kasilauskis (Jan Kasilowski, Apolonia Kasilowska) su keturiais vaikais Jadvyga (g. 1924), Marijana (g. 1926), Janina (g. 1932) ir Edmundu (g. 1930) gyveno Dainavos kaime netoli Jašiūnų (dab. Šalčininkų r.). Kasilovskių šeima padėjo išsigelbėti trims žydams. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi išsigelbėjusių žydų liudijimai apie Kasilovskių jiems suteiktą pagalbą nacių okupacijos metais.
Bronislavas Štempelkovskis, gimęs 1914 metais Parudaminyje, 1945 metais dirbęs Jašiūnų malūno vedėju, liudija: nuo 1941 metų gerai pažinojau Kasilovskių šeimą iš Dainavos kaimo. Vokiečių okupacijos laikotarpiu žydai buvo persekiojami, okupacinės valdžios įsakymai skelbė, kad visi gyventojai, kurie slėps žydų tautybės asmenis, bus sušaudyti, o jų turtas bus konfiskuotas. Kadangi pagal tautybę esu žydas, man teko slėptis. Kai kurie žmonės, mažesnė gyventojų dalis, mus slėpė, didesnė persekiojo. Kai atsidūriau Dainavos kaime, nepaisydama tokių sudėtingų aplinkybių, Kasilovskių šeima mane gerai priėmė ir netgi pasiūlė pasilikti pas juos, aš, žinoma, noriai sutikau ir buvau jiems labai dėkingas. Gyvenau pas juos 8 mėnesius, paskui išėjau pas partizanus, kur ir buvau iki Raudonosios armijos atėjimo. Be manęs, Kasilovskiai slėpė dar du žydus – Abramovičių ir Peisachą Arkiną. Už tai, kad mus slėpė, jie negavo jokio atlygio ir nenorėjo jo gauti. Ir vėliau dažnai pas juos užeidavau, jie visada mane nuoširdžiai sutikdavo, įspėdavo apie pavojų <...>. Kai ten būdavau, jie sakė nežinantys, ką daryti, nes pas juos pradėjo lankytis policijos komendantas Kasputis, jam labai patiko Kasilovskių dukra Jadvyga ir jis norėjo ją vesti. Tačiau Kasilovskiai su Kaspučiu jokių reikalų neturėjo, tik bijojo, kad jų dukrų neišvežtų į Vokietiją.
Bronislavo Štempelkovskio liudijimą patvirtina ir Oseris Abramovičius, gimęs 1907 metais Liaudiškėse, Turgelių vlsčiuje: Nacių okupacijos metais man, žydui, teko slapstytis. Žmonės bijojo mane priimti, o kai kurie mane „medžiojo“. Tačiau kai atėjau pas Kasilovskius, jie mane paslėpė ir maitino 6 mėnesius. Vėliau išėjau pas partizanus, kur ir buvau iki Raudonosios armijos atėjimo. Be manęs, Kasilovskiai dar slapstė Štempelkovskį ir Peisachą Arkiną.
Kad Kasilovskių šeima slepia žydus, žinojo ir kai kurie Dainavos kaimo gyventojai, tačiau jų neišdavė. Dainavos kaimo gyventojas Matejus Adamovičius, gimęs 1908 metais, liudija: Ivaną Kasilovskį (Joną Kasilauskį) ir jo šeimą aš gerai pažįstu, nes gimiau ir iki šiol gyvenu Dainavos kaime, kaip ir jie. Vokiečių okupacijos metais visa jų šeima dirbo savo ūkyje ir slėpė 3 žydus, kuriems grėsė sušaudymas <...>. Mane buvo užrašę išvežti į Vokietiją, tada Marija Kasilovskaja (vėliau Marijana Gaidienė) paprašė pažįstamo policijos komendanto Kaspučio ir mane atleido nuo išvežimo. Marijai padedant, nuo išvežimo buvo išgelbėtas ir Bialas, Boleslovo s., prieš tai du mėnesius kalėjęs Lukiškių kalėjime.
Jauniausioji Kasilovskių dukra Janina (vėliau – Janina Kislovskaja) buvo labai nuovoki savo tėvų ir seserų pagalbininkė: įspėdavo, jei pamatydavo ateinant nepažįstamus asmenis, motinai Apolonijai paliepus nunešdavo maisto besislapstantiems, bet svarbiausia – sugebėjo išlaikyti paslaptį ir niekam neprasitarė apie slapstomus žydus.
Jano ir Apolonijos Kasilovskių anūkė Danuta Churtasenko prisimena savo senelės Apolonijos ir mamos Janinos pasakojimus apie karo metais patirtas baimes ir pavojus slepiant žydus bei sunkų pokario laikotarpį, kai 1947 metais mirus vyrui senelė Apolonija liko su 4 vaikais. Tuo laikotarpiu jai labai padėjo išgelbėti žydai, jie dažnai ją lankydavo, padėdavo atlikti namų ruošos darbus, nuimti derlių, organizuodavo maisto pristatymą į miestą. Apolonijos anūkė Danutos Churtasenko sako: Mano senelė Apolonija dažnai geru žodžiu prisimindavo šeimos išgelbėtus žydus ir po karo jai suteiktą pagalbą.
Vyriausioji Jano ir Apolonijos Kasilovskių dukra Jadvyga po karo emigravo į Lenkiją, ištekėjo, tapo Jadwiga Kunadarów ir iki pat mirties 2012 metais gyveno Vroclave. Vroclave gyveno ir 1991 metais mirė ir Kasilovskių sūnus Edmundas. Apolonija Kasilovskaja, Jonas Kasilauskis ir jų jauniausioji dukra Janina iki pat mirties gyveno gimtajame Dainavos kaime, o dukra Marijana Gaidienė gyveno ir mirė Vilniuje.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas Kasilauskis (Jan Kasilowski), Apolonija Kasilovskaja (Apolonia Kasilowska) ir jų dukros Jadwiga Kasilowska-Kunadorów, Marijana Gaidienė (Kasilowska) ir Janina Kislovskają (Kasilowska).
APOLONIJA KASILOVSKAJA
JADWIGA KUNADORÓW
MARIJANA GAIDIENĖ
JANINA KISLOVSKAJA
Antrojo pasaulinio karo metais Apolonija Kasilovskaja ir Jonas Kasilauskis (Jan Kasilowski, Apolonia Kasilowska) su keturiais vaikais Jadvyga (g. 1924), Marijana (g. 1926), Janina (g. 1932) ir Edmundu (g. 1930) gyveno Dainavos kaime netoli Jašiūnų (dab. Šalčininkų r.). Kasilovskių šeima padėjo išsigelbėti trims žydams. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi išsigelbėjusių žydų liudijimai apie Kasilovskių jiems suteiktą pagalbą nacių okupacijos metais.
Bronislavas Štempelkovskis, gimęs 1914 metais Parudaminyje, 1945 metais dirbęs Jašiūnų malūno vedėju, liudija: nuo 1941 metų gerai pažinojau Kasilovskių šeimą iš Dainavos kaimo. Vokiečių okupacijos laikotarpiu žydai buvo persekiojami, okupacinės valdžios įsakymai skelbė, kad visi gyventojai, kurie slėps žydų tautybės asmenis, bus sušaudyti, o jų turtas bus konfiskuotas. Kadangi pagal tautybę esu žydas, man teko slėptis. Kai kurie žmonės, mažesnė gyventojų dalis, mus slėpė, didesnė persekiojo. Kai atsidūriau Dainavos kaime, nepaisydama tokių sudėtingų aplinkybių, Kasilovskių šeima mane gerai priėmė ir netgi pasiūlė pasilikti pas juos, aš, žinoma, noriai sutikau ir buvau jiems labai dėkingas. Gyvenau pas juos 8 mėnesius, paskui išėjau pas partizanus, kur ir buvau iki Raudonosios armijos atėjimo. Be manęs, Kasilovskiai slėpė dar du žydus – Abramovičių ir Peisachą Arkiną. Už tai, kad mus slėpė, jie negavo jokio atlygio ir nenorėjo jo gauti. Ir vėliau dažnai pas juos užeidavau, jie visada mane nuoširdžiai sutikdavo, įspėdavo apie pavojų <...>. Kai ten būdavau, jie sakė nežinantys, ką daryti, nes pas juos pradėjo lankytis policijos komendantas Kasputis, jam labai patiko Kasilovskių dukra Jadvyga ir jis norėjo ją vesti. Tačiau Kasilovskiai su Kaspučiu jokių reikalų neturėjo, tik bijojo, kad jų dukrų neišvežtų į Vokietiją.
Bronislavo Štempelkovskio liudijimą patvirtina ir Oseris Abramovičius, gimęs 1907 metais Liaudiškėse, Turgelių vlsčiuje: Nacių okupacijos metais man, žydui, teko slapstytis. Žmonės bijojo mane priimti, o kai kurie mane „medžiojo“. Tačiau kai atėjau pas Kasilovskius, jie mane paslėpė ir maitino 6 mėnesius. Vėliau išėjau pas partizanus, kur ir buvau iki Raudonosios armijos atėjimo. Be manęs, Kasilovskiai dar slapstė Štempelkovskį ir Peisachą Arkiną.
Kad Kasilovskių šeima slepia žydus, žinojo ir kai kurie Dainavos kaimo gyventojai, tačiau jų neišdavė. Dainavos kaimo gyventojas Matejus Adamovičius, gimęs 1908 metais, liudija: Ivaną Kasilovskį (Joną Kasilauskį) ir jo šeimą aš gerai pažįstu, nes gimiau ir iki šiol gyvenu Dainavos kaime, kaip ir jie. Vokiečių okupacijos metais visa jų šeima dirbo savo ūkyje ir slėpė 3 žydus, kuriems grėsė sušaudymas <...>. Mane buvo užrašę išvežti į Vokietiją, tada Marija Kasilovskaja (vėliau Marijana Gaidienė) paprašė pažįstamo policijos komendanto Kaspučio ir mane atleido nuo išvežimo. Marijai padedant, nuo išvežimo buvo išgelbėtas ir Bialas, Boleslovo s., prieš tai du mėnesius kalėjęs Lukiškių kalėjime.
Jauniausioji Kasilovskių dukra Janina (vėliau – Janina Kislovskaja) buvo labai nuovoki savo tėvų ir seserų pagalbininkė: įspėdavo, jei pamatydavo ateinant nepažįstamus asmenis, motinai Apolonijai paliepus nunešdavo maisto besislapstantiems, bet svarbiausia – sugebėjo išlaikyti paslaptį ir niekam neprasitarė apie slapstomus žydus.
Jano ir Apolonijos Kasilovskių anūkė Danuta Churtasenko prisimena savo senelės Apolonijos ir mamos Janinos pasakojimus apie karo metais patirtas baimes ir pavojus slepiant žydus bei sunkų pokario laikotarpį, kai 1947 metais mirus vyrui senelė Apolonija liko su 4 vaikais. Tuo laikotarpiu jai labai padėjo išgelbėti žydai, jie dažnai ją lankydavo, padėdavo atlikti namų ruošos darbus, nuimti derlių, organizuodavo maisto pristatymą į miestą. Apolonijos anūkė Danutos Churtasenko sako: Mano senelė Apolonija dažnai geru žodžiu prisimindavo šeimos išgelbėtus žydus ir po karo jai suteiktą pagalbą.
Vyriausioji Jano ir Apolonijos Kasilovskių dukra Jadvyga po karo emigravo į Lenkiją, ištekėjo, tapo Jadwiga Kunadarów ir iki pat mirties 2012 metais gyveno Vroclave. Vroclave gyveno ir 1991 metais mirė ir Kasilovskių sūnus Edmundas. Apolonija Kasilovskaja, Jonas Kasilauskis ir jų jauniausioji dukra Janina iki pat mirties gyveno gimtajame Dainavos kaime, o dukra Marijana Gaidienė gyveno ir mirė Vilniuje.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas Kasilauskis (Jan Kasilowski), Apolonija Kasilovskaja (Apolonia Kasilowska) ir jų dukros Jadwiga Kasilowska-Kunadorów, Marijana Gaidienė (Kasilowska) ir Janina Kislovskają (Kasilowska).