Žydų gelbėtojai

Aleksandras RADZVILAVIČIUS (1916–1988) Bronislovas RADZVILAVIČIUS (1913–1986) Lazdijų rajono gyventojas Aleksandras Radzvilavičius, eidamas per mišką, aptiko tik ką įrengtą Veisiejų vaistininko Sauliaus Kuklianskio ir jo vaikų slėptuvę bei visus besislapstančius Kuklianskius – Saulių Kuklianskį, jo sūnus Mošę ir Samuelį, dukterį Aną. Pradžioje Aleksandras Radvilavičius elgėsi įtemptai ir griežtai, bet susipažinus artimiau, jo elgesys virto labai draugišku. Jis užtikrino, kad niekam apie slėptuvę neprasitars, paslapties neišduos, todėl Kuklianskiai nusprendė nekeisti tik ką įrengtos slėptuvės vietos, nors tai ir buvo labai rizikinga. Tačiau laikas įrodė, kad jie buvo teisūs. Aleksandras Radzvilavičius atėjo dar sykį sykį, pakvietė Mošę Kuklianskį eiti kartu su juo į jo namus Sirbuškėje, kurie buvo apsupti pelkėmis ir, norint ten patekti, reikėjo praeiti povandeniniu lieptu, kurio iš paviršiaus net nebuvo matyti. Aleksandras Radzvilavičius pasiūlė, reikalui esant, teikti visokeriopą pagalbą, padėjo šeimai maistu. Kuklianskių šeimą maistu rėmė ir Aleksandro Radzvilavičiaus brolis Bronislovas Radzvilavičius, kuris gyveno Sventijansko kaime ir buvo vedęs Kuklianskių šeimos gelbėtojos Mikalinos Lukoševičienės dukterį Veroniką. Humaniški brolių Aleksandro ir Bronislovo poelgiai, pagalba maisto produktais turėjo didžiulę reikšmę per karą miško duobėje besislapstantiems ir neapsakomai sudėtingomis sąlygomis gyvenusiems Kuklianskių šeimos nariams.