Rescuers of Jews
Norkienė Stefanija
STEFANIJA NORKIENĖ
ANTANAS NORKUS
Tuvijus Izraelis Bolnikas su žmona Sara Menucha Bolnikiene (Levaite) prieš karą gyveno Varniuose ir augino šešis vaikus: du sūnus ir keturias dukras. Vyriausiam vaikui buvo šešiolika, mažiausiajai vieni metai. 1941 m. birželio gale Varnių žydai vyrai, taip pat ir Tuvijus Izraelis Bolnikas su sūnumis Abraomu Icchaku ir Jankeliu atsidūrė laikinoje Viešvėnų stovykloje už kelių kilometrų nuo Telšių. 1941-ųjų liepos 17–18 dienomis Tuvijus Izraelis Bolnikas su abiem sūnumis kartu su kitais Viešvėnų stovykloje kalintais žydų vyrais buvo nužudyti. Žydų moterys su dukromis buvo perkeltos į stovyklą Geruliuose (už 15 kilometrų nuo Telšių). Sarai Menuchai su keturiomis dukromis pavyko patekti tarp atrinktų 500 stipresnių moterų, kurios buvo nuvarytos į Telšių getą. Prieš pat likviduojant Telšių getą Bolnikienei su dukromis pavyko pabėgti. Menucha pradėjo ieškoti, kur paslėpti dukras, ir jai pavyko rasti mergaitėms slapstymo vietas pas Varnių apylinkių valstiečius, kiekvienai – atskiroje šeimoje, pati taip rado šeimą, kuri sutiko ją slėpti ir maitinti, o Menucha už tai atsilygino darbu. Kai tik galėdavo, Bolnikienė stengėsi aplankyti dukras. Vieną iš Menuchos dukrų – Rachelę Bolnikaitę (g. 1936 m.) apsiėmė gelbėti jauna bevaikė Antano ir Stefanijos Norkų šeima. Rachelei tuo metu buvo šešeri metai. Mergaitę pora pamilo ir nuoširdžiai ja rūpinosi. Rachelė buvo pavadinta Vlade ir pakrikštyta, kad aplinkiniams nekiltų nereikalingų klausimų. Pas Antaną ir Stefaniją Norkus Rachelė Vladė išbuvo iki karo pabaigos.
Norkai tam tikru momentu kelias dienas savo namuose slapstė ir Zitą Sabaliauskienę (Feigą Lėją Kac), kol jai buvo rasta saugi vieta, kurioje ji galėjo slėptis ilgesnį laiką.
Po karo Sara Menucha Bolnikienė grįžo į Varnius ir susirinko visas keturias dukras iš vietovių, kur jos buvo slapstomos. 1949 m. šeima persikėlė į Kauną. Sara Menucha Bolnikienė mirė 1978 metais. Jos dukros sukūrė šeimas, Rachelė Bolnikaitė taip pat ištekėjo ir repatrijavo į Izraelį.
Antanas Norkus ir Stefanija Norkienė 2015 metais pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, o šiandien už Rachelės Bolnikaitės (Lazauskienės) gelbėjimą Antanas ir Stefanija Norkai apdovanojami Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
ANTANAS NORKUS
Tuvijus Izraelis Bolnikas su žmona Sara Menucha Bolnikiene (Levaite) prieš karą gyveno Varniuose ir augino šešis vaikus: du sūnus ir keturias dukras. Vyriausiam vaikui buvo šešiolika, mažiausiajai vieni metai. 1941 m. birželio gale Varnių žydai vyrai, taip pat ir Tuvijus Izraelis Bolnikas su sūnumis Abraomu Icchaku ir Jankeliu atsidūrė laikinoje Viešvėnų stovykloje už kelių kilometrų nuo Telšių. 1941-ųjų liepos 17–18 dienomis Tuvijus Izraelis Bolnikas su abiem sūnumis kartu su kitais Viešvėnų stovykloje kalintais žydų vyrais buvo nužudyti. Žydų moterys su dukromis buvo perkeltos į stovyklą Geruliuose (už 15 kilometrų nuo Telšių). Sarai Menuchai su keturiomis dukromis pavyko patekti tarp atrinktų 500 stipresnių moterų, kurios buvo nuvarytos į Telšių getą. Prieš pat likviduojant Telšių getą Bolnikienei su dukromis pavyko pabėgti. Menucha pradėjo ieškoti, kur paslėpti dukras, ir jai pavyko rasti mergaitėms slapstymo vietas pas Varnių apylinkių valstiečius, kiekvienai – atskiroje šeimoje, pati taip rado šeimą, kuri sutiko ją slėpti ir maitinti, o Menucha už tai atsilygino darbu. Kai tik galėdavo, Bolnikienė stengėsi aplankyti dukras. Vieną iš Menuchos dukrų – Rachelę Bolnikaitę (g. 1936 m.) apsiėmė gelbėti jauna bevaikė Antano ir Stefanijos Norkų šeima. Rachelei tuo metu buvo šešeri metai. Mergaitę pora pamilo ir nuoširdžiai ja rūpinosi. Rachelė buvo pavadinta Vlade ir pakrikštyta, kad aplinkiniams nekiltų nereikalingų klausimų. Pas Antaną ir Stefaniją Norkus Rachelė Vladė išbuvo iki karo pabaigos.
Norkai tam tikru momentu kelias dienas savo namuose slapstė ir Zitą Sabaliauskienę (Feigą Lėją Kac), kol jai buvo rasta saugi vieta, kurioje ji galėjo slėptis ilgesnį laiką.
Po karo Sara Menucha Bolnikienė grįžo į Varnius ir susirinko visas keturias dukras iš vietovių, kur jos buvo slapstomos. 1949 m. šeima persikėlė į Kauną. Sara Menucha Bolnikienė mirė 1978 metais. Jos dukros sukūrė šeimas, Rachelė Bolnikaitė taip pat ištekėjo ir repatrijavo į Izraelį.
Antanas Norkus ir Stefanija Norkienė 2015 metais pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais, o šiandien už Rachelės Bolnikaitės (Lazauskienės) gelbėjimą Antanas ir Stefanija Norkai apdovanojami Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.