žydų gelbėtojai
Matuzevičiūtė-Jankevičienė Aurelija
AURELIJA JANKEVIČIENĖ
Ūkininkai Antanas ir Elena Matuzevičiai karo metu su 6 vaikais gyveno Pašvitnyje, Pakruojo rajone. Nacių okupacijos metu prasidėjus žydų naikinimui, Antanas Matuzevičius į savo šeimą priėmė 3 metų mergaitę Chavivą Zivaitę. Jos mamai Esterai paprašius gelbėti dukrą, Antanas vežimu išsivežė į kailinius suvyniotą mergaitę į savo namus. Taip Chaviva tapo Elenos ir Antano Matuzevičių šešių vaikų sesute. Matuzevičius retkarčiais nuvykdavo į Šiaulius ir pasimatydavo su Chavivos motina. Esterai pavyko susisiekti su Šiaulių klebonu ir gauti iš jo mirusios mergaitės gimimo liudijimą. Po kurio laiko Esterai Zivienei su Chavivos teta Perale Krom taip pat pavyko ištrūkti iš Šiaulių geto. Abi moteris Antanas Matuzevičius nusiuntė pas savo seserį Veroniką Kiličiauskienę, ūkininkę, gyvenusią Pakruojo rajone Įsonių kaime. Prie Chavivos gelbėjimo itin prisidėjo Matuzevičių dukra Aurelija Matuzevičiūtė (vėliau – Jankevičienė), kuri nešiojo maistą ir atliko svarbų ryšininkės vaidmenį. Iš Chavivos Zivaitės-Krasnickajos prisiminimų: Pašvitnio miestelyje kaimynai pradėjo įtarti, kad pas Matuzevičių gyvena mergaitė, kuri tamsiu gymiu išsiskiria iš kitų vaikų. Tuomet mane išvežė pas Matuzevičiaus seserį Veroniką, pas kurią jau gyveno mano mama. Dieną bijodavome išeiti net į kiemą. [...] Kad išsklaidytų įtarimus, mus nuveždavo pagyventi pas kitą Matuzevičiaus seserį Julijoną Valiukienę – ūkininkę, gyvenusią netoli Joniškio Kivylių kaime. [...] Matuzevičių dukra Aurelija Matuzevičiūtė su mumis bendravo, nešė mums į slaptavietę maisto ir buvo svarbi ryšininkė.
1948 metais Matuzevičių šeima buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. 1953 metais Sibire mirė Aurelijos mama Elena Matuzevičienė. Aurelija, kaip vyriausia iš 4 kartu gyventi likusių vaikų, buvo didžiausia tėvo pagalbininkė ne tik gelbėjant žydus nacių okupacijos metais, bet ir išgyvenant Sibire. 1956 metais ji buvo reabilituota ir su visa šeimyna grįžo į Lietuvą. Aurelijos tėtis Antanas Matuzeičius mirė 1983 metais. 1981 m. Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti Aurelijos tėvai Antanas Matuzevičius ir Elena Matuzevičienė ir vyriausia sesuo Antonina Briliuvienė (Matuzevičiūtė), 2005 m. – tetos Veronika Kiličiauskienė (Matuzevičiūtė) ir Julijona Valiukienė (Matuzevičiūtė). Tėvai, sesuo ir abi tetos apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi: Antanas ir Elena Matuzevičiai bei Antonina Briliuvienė – 2002 m., Veronika Kiličiauskienė ir Julijona Valiukienė – 2012 m. Dėl Aurelijos Jankevičienės (Matuzevičiūtės) indėlio prisidedant prie Chavivos Zivaitės, jos motinos Esteros Zivienės ir tetos Peralės Kromienės gelbėjimo ir apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi pati išgelbėtoji Chaviva Krasnitsky (Zivaitė).
Ūkininkai Antanas ir Elena Matuzevičiai karo metu su 6 vaikais gyveno Pašvitnyje, Pakruojo rajone. Nacių okupacijos metu prasidėjus žydų naikinimui, Antanas Matuzevičius į savo šeimą priėmė 3 metų mergaitę Chavivą Zivaitę. Jos mamai Esterai paprašius gelbėti dukrą, Antanas vežimu išsivežė į kailinius suvyniotą mergaitę į savo namus. Taip Chaviva tapo Elenos ir Antano Matuzevičių šešių vaikų sesute. Matuzevičius retkarčiais nuvykdavo į Šiaulius ir pasimatydavo su Chavivos motina. Esterai pavyko susisiekti su Šiaulių klebonu ir gauti iš jo mirusios mergaitės gimimo liudijimą. Po kurio laiko Esterai Zivienei su Chavivos teta Perale Krom taip pat pavyko ištrūkti iš Šiaulių geto. Abi moteris Antanas Matuzevičius nusiuntė pas savo seserį Veroniką Kiličiauskienę, ūkininkę, gyvenusią Pakruojo rajone Įsonių kaime. Prie Chavivos gelbėjimo itin prisidėjo Matuzevičių dukra Aurelija Matuzevičiūtė (vėliau – Jankevičienė), kuri nešiojo maistą ir atliko svarbų ryšininkės vaidmenį. Iš Chavivos Zivaitės-Krasnickajos prisiminimų: Pašvitnio miestelyje kaimynai pradėjo įtarti, kad pas Matuzevičių gyvena mergaitė, kuri tamsiu gymiu išsiskiria iš kitų vaikų. Tuomet mane išvežė pas Matuzevičiaus seserį Veroniką, pas kurią jau gyveno mano mama. Dieną bijodavome išeiti net į kiemą. [...] Kad išsklaidytų įtarimus, mus nuveždavo pagyventi pas kitą Matuzevičiaus seserį Julijoną Valiukienę – ūkininkę, gyvenusią netoli Joniškio Kivylių kaime. [...] Matuzevičių dukra Aurelija Matuzevičiūtė su mumis bendravo, nešė mums į slaptavietę maisto ir buvo svarbi ryšininkė.
1948 metais Matuzevičių šeima buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko kraštą. 1953 metais Sibire mirė Aurelijos mama Elena Matuzevičienė. Aurelija, kaip vyriausia iš 4 kartu gyventi likusių vaikų, buvo didžiausia tėvo pagalbininkė ne tik gelbėjant žydus nacių okupacijos metais, bet ir išgyvenant Sibire. 1956 metais ji buvo reabilituota ir su visa šeimyna grįžo į Lietuvą. Aurelijos tėtis Antanas Matuzeičius mirė 1983 metais. 1981 m. Pasaulio Tautų Teisuoliais buvo pripažinti Aurelijos tėvai Antanas Matuzevičius ir Elena Matuzevičienė ir vyriausia sesuo Antonina Briliuvienė (Matuzevičiūtė), 2005 m. – tetos Veronika Kiličiauskienė (Matuzevičiūtė) ir Julijona Valiukienė (Matuzevičiūtė). Tėvai, sesuo ir abi tetos apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi: Antanas ir Elena Matuzevičiai bei Antonina Briliuvienė – 2002 m., Veronika Kiličiauskienė ir Julijona Valiukienė – 2012 m. Dėl Aurelijos Jankevičienės (Matuzevičiūtės) indėlio prisidedant prie Chavivos Zivaitės, jos motinos Esteros Zivienės ir tetos Peralės Kromienės gelbėjimo ir apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi kreipėsi pati išgelbėtoji Chaviva Krasnitsky (Zivaitė).