Žydų gelbėtojai
Riaukaitė Alfonsa
Justina Riaukienė ir Alfonsa Riaukaitė
Justina Riaukienė kartu su savo dukra Alfonsa gyveno Kaune, Vilniaus gatvėje. Vokiečių okupacijos metu, nauji gyventojai – Dominykas Kniukšta su žmona ir penkiais vaikais apsigyveno tame pačiame name. Dominykas dirbo naktiniu sargu vienoje iš Kauno miesto mokyklų. 1943 metais į priverstinius darbus iš geto atsiųsti žydai remontavo šią mokyklą. Ten Kniukšta ir susipažino su Josefu Gelmanu, kuris paprašė padėti išgelbėti jo penkerių metų dukterį. Dominykui Kniukštai sutikus, 1944 metais Evą (vėliau Hava Zeidel) Gelmanaitę, užmigdytą krepšyje, atnešė į Kniukštų namus. Mergaitė išbuvo ten beveik pusantro mėnesio, kol apie tai sužinojo kaimynai. Tada Dominykas paprašė Justiną Riaukienę pasiimti mergaitę pas save, kol praeis įtarimas. Vieną naktį Evą nunešė į naują slapstymosi vietą. Mergaitę slapstė nuo nepažįstamų, ją prižiūrėjo Evą labai mylėjusi Justina ir jos dukra Alfonsa, kuri visą laiką svajojo apie mažesnę seserį. Alfonsa ištisas valandas praleisdavo kartu su Eva. Ji mokė mergaitę skaityti ir rašyti lietuviškai ir buvo apstulbinta jos gabumais. Rugpjūčio 1-ą dieną rusų kariai įžengė į miestą. Eva ir toliau tebegyveno su savo išgelbėtojomis, kol jos sužinojo apie vaikų darželį žydų vaikams. Evą priėmė į vaikų darželį, kur ją ir surado tėvas, grįžęs iš Dachau koncentracijos stovyklos.
Šeštajame dešimtmetyje Eva išvažiavo į Izraelį. Kontaktai tarp jos ir jos gelbėtojų, kurie buvo prarasti, atsinaujino 2000 m.
Justina Riaukienė kartu su savo dukra Alfonsa gyveno Kaune, Vilniaus gatvėje. Vokiečių okupacijos metu, nauji gyventojai – Dominykas Kniukšta su žmona ir penkiais vaikais apsigyveno tame pačiame name. Dominykas dirbo naktiniu sargu vienoje iš Kauno miesto mokyklų. 1943 metais į priverstinius darbus iš geto atsiųsti žydai remontavo šią mokyklą. Ten Kniukšta ir susipažino su Josefu Gelmanu, kuris paprašė padėti išgelbėti jo penkerių metų dukterį. Dominykui Kniukštai sutikus, 1944 metais Evą (vėliau Hava Zeidel) Gelmanaitę, užmigdytą krepšyje, atnešė į Kniukštų namus. Mergaitė išbuvo ten beveik pusantro mėnesio, kol apie tai sužinojo kaimynai. Tada Dominykas paprašė Justiną Riaukienę pasiimti mergaitę pas save, kol praeis įtarimas. Vieną naktį Evą nunešė į naują slapstymosi vietą. Mergaitę slapstė nuo nepažįstamų, ją prižiūrėjo Evą labai mylėjusi Justina ir jos dukra Alfonsa, kuri visą laiką svajojo apie mažesnę seserį. Alfonsa ištisas valandas praleisdavo kartu su Eva. Ji mokė mergaitę skaityti ir rašyti lietuviškai ir buvo apstulbinta jos gabumais. Rugpjūčio 1-ą dieną rusų kariai įžengė į miestą. Eva ir toliau tebegyveno su savo išgelbėtojomis, kol jos sužinojo apie vaikų darželį žydų vaikams. Evą priėmė į vaikų darželį, kur ją ir surado tėvas, grįžęs iš Dachau koncentracijos stovyklos.
Šeštajame dešimtmetyje Eva išvažiavo į Izraelį. Kontaktai tarp jos ir jos gelbėtojų, kurie buvo prarasti, atsinaujino 2000 m.