Žydų gelbėtojai

Jonas ir Michalina Steponavičiai

Prasidėjus karui, visus Trakų aplinkės žydus suvarė į mokyklą Semeliškėse, apjuosė pastatą spygliuota viela. Kalbėjo, kad vokiečiai žydus siųs darbams. Keliolika žmonių tuo nepatikėjo – tarp jų broliai Abraomas ir Mošė Fridbergai. Nusileidę naktį virve iš trečio aukšto, jie jau žinojo, kur eis: į Vievį, pas pažįstamą lenką Joną Steponavičių (Jan Stefanowicz), su žmona Michalina ir keturiomis dukterimis gyvenusį prie Vievio. Broliai tikėjosi prisiglausti pas Steponavičius porai dienų. Tačiau pasiliko iki karo pabaigos (pačioje karo pabaigoje Mošė prisijungė prie partizanų, o Abraomas – prie rusų kariuomenės). Iš pradžių, Jonas, sustūmęs dvi spintas, atskyrė jiems kambario kampą, tačiau vėliau teko darytis slėptuvę. Jonas ją įrengė bulvių duobėje: joje Abraomas ir Mošė slapstėsi dieną, o nakčiai grįždavo į namą. Vėliau Steponavičiai priėmė dar vieną žydą – Berčiką. Laimei, vokiečiai į vienkiemį retai užsukdavo.
Iš visos didelės Fridbergų šeimos – penkių brolių ir dviejų seserų – gyvi liko tik jiedu, Mošė ir Abraomas.