Žydų gelbėtojai
Stongvilienė Agota
Agota Stongvilienė
Stanislovas Stongvila
Telšių rajone, Džiuginėnų kaime prieš karą gyveno didelė Izraelio ir Saros Drukų šeima. Jie turėjo tris sūnus ir keturias dukteris. Daugelį metų dirbę žemę, 1940-aisiais Drukai persikėlė į Telšius, kur jų vyriausias sūnus Jakovas studijavo visame pasaulyje žinomoje Telšių ješivoje. 1941-ųjų birželio 26-ąją į Telšius įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė. Visi Telšių žydai buvo išvaryti iš savo namų ir apgyvendinti Rainių dvaro daržinėse, kur didžioji dalis vietinių žydų vyrų buvo nužudyti liepos 14–15-ąją dienomis. Tarp tą dieną nužudytųjų buvo ir Drukų šeimos vyrai – tėvas Izraelis Drukas ir trys jo sūnūs Jakovas, Josefas ir Geršonas. Sara Drukienė su savo dukterimis liepos pabaigoje atsidūrė Gerulių stovykloje, kur buvo įkalinta tūkstančiai šio regiono žydų, daugumoje moterų su vaikais. Rugpjūčio 30-ąją Gerulių stovykloje buvo atrinkta 500 jaunų, pajėgių dirbti moterų, tarp kurių pateko ir Sara Drukienė su savo dukterimis. Jos buvo nuvarytos į Telšiuose šalia ežero įsteigtą getą. Likusios moterys su vaikais buvo sušaudytos Geruliuose 1941 m. rugpjūčio 30 dieną.
1941 m. gruodžio 23 d. buvo likviduotas Telšių getas. Geto likvidavimo išvakarėse Sara Drukienė ir jos keturios dukterys – Dvora, Rachelė, Gita ir Lėja pabėgo iš geto, perėjo per užšalusį ežerą ir nuėjo į Džiuginėnus, kur tikėjosi sulaukti pagalbos iš savo buvusių kaimynų. Iš tiesų, keletas Džiuginėnų kaimo gyventojų buvo pasirengę padėti maistu ir drabužiais, tačiau bijojo suteikti pastovią slapstymosi vietą. Kurį laiką Sara su dukterimis bandė išgyventi miške, tačiau žiema buvo labai atšiauri ir jos vos ne mirtinai sušalo. Tuomet Sara savo dukteris, Dvorą ir Rachelę nuvedė pas žmones, kuriais labai pasitikėjo. Merginas priėmė, tačiau praėjus kuriam laikui, išdavė policijai. Ir taip iš septynių Saros Drukienės vaikų liko gyvos tik dvi dukterys: 19-os metų Gita ir 18-os metų Lėja. Šioje kritiškoje situacijoje Sara kreipėsi pas Agotą ir Stanislovą Stongvilus, su kuriais anksčiau nebuvo artimai pažįstama.
Stanislovas Stongvila nusileido savo žmonos Agotos maldavimams ir priėmė žydes moteris. Gitai ir Lėjai Drukaitėms teko slapstytis rūsyje, iškęsti daug nepriteklių, nes Stongvilų šeima buvo labai neturtinga, dažnai patiems neužtekdavo maisto. Į pagalbą atėjo Agotos giminaitis ir kaimynas Pranas Kazlauskas, dažnai atnešdavęs maisto Sarai Drukienei ir jos dukterims. Nors pavojus tykojo nuolat, Sara Drukienė ir jos dukros Gita ir Lėja liko gyvos, jos gyveno pas Stongvilus iki 1944-ųjų spalio. Po karo persikėlė į Telšius, Sara Drukienė mirė Telšiuose 1952 m., dukterys persikėlė į Vilnių, iš kur 1967-aisias emigravo į Izraelį.
Agota Stongvilienė 2006 m. pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole Jad Vašem.
.
Stanislovas Stongvila
Telšių rajone, Džiuginėnų kaime prieš karą gyveno didelė Izraelio ir Saros Drukų šeima. Jie turėjo tris sūnus ir keturias dukteris. Daugelį metų dirbę žemę, 1940-aisiais Drukai persikėlė į Telšius, kur jų vyriausias sūnus Jakovas studijavo visame pasaulyje žinomoje Telšių ješivoje. 1941-ųjų birželio 26-ąją į Telšius įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė. Visi Telšių žydai buvo išvaryti iš savo namų ir apgyvendinti Rainių dvaro daržinėse, kur didžioji dalis vietinių žydų vyrų buvo nužudyti liepos 14–15-ąją dienomis. Tarp tą dieną nužudytųjų buvo ir Drukų šeimos vyrai – tėvas Izraelis Drukas ir trys jo sūnūs Jakovas, Josefas ir Geršonas. Sara Drukienė su savo dukterimis liepos pabaigoje atsidūrė Gerulių stovykloje, kur buvo įkalinta tūkstančiai šio regiono žydų, daugumoje moterų su vaikais. Rugpjūčio 30-ąją Gerulių stovykloje buvo atrinkta 500 jaunų, pajėgių dirbti moterų, tarp kurių pateko ir Sara Drukienė su savo dukterimis. Jos buvo nuvarytos į Telšiuose šalia ežero įsteigtą getą. Likusios moterys su vaikais buvo sušaudytos Geruliuose 1941 m. rugpjūčio 30 dieną.
1941 m. gruodžio 23 d. buvo likviduotas Telšių getas. Geto likvidavimo išvakarėse Sara Drukienė ir jos keturios dukterys – Dvora, Rachelė, Gita ir Lėja pabėgo iš geto, perėjo per užšalusį ežerą ir nuėjo į Džiuginėnus, kur tikėjosi sulaukti pagalbos iš savo buvusių kaimynų. Iš tiesų, keletas Džiuginėnų kaimo gyventojų buvo pasirengę padėti maistu ir drabužiais, tačiau bijojo suteikti pastovią slapstymosi vietą. Kurį laiką Sara su dukterimis bandė išgyventi miške, tačiau žiema buvo labai atšiauri ir jos vos ne mirtinai sušalo. Tuomet Sara savo dukteris, Dvorą ir Rachelę nuvedė pas žmones, kuriais labai pasitikėjo. Merginas priėmė, tačiau praėjus kuriam laikui, išdavė policijai. Ir taip iš septynių Saros Drukienės vaikų liko gyvos tik dvi dukterys: 19-os metų Gita ir 18-os metų Lėja. Šioje kritiškoje situacijoje Sara kreipėsi pas Agotą ir Stanislovą Stongvilus, su kuriais anksčiau nebuvo artimai pažįstama.
Stanislovas Stongvila nusileido savo žmonos Agotos maldavimams ir priėmė žydes moteris. Gitai ir Lėjai Drukaitėms teko slapstytis rūsyje, iškęsti daug nepriteklių, nes Stongvilų šeima buvo labai neturtinga, dažnai patiems neužtekdavo maisto. Į pagalbą atėjo Agotos giminaitis ir kaimynas Pranas Kazlauskas, dažnai atnešdavęs maisto Sarai Drukienei ir jos dukterims. Nors pavojus tykojo nuolat, Sara Drukienė ir jos dukros Gita ir Lėja liko gyvos, jos gyveno pas Stongvilus iki 1944-ųjų spalio. Po karo persikėlė į Telšius, Sara Drukienė mirė Telšiuose 1952 m., dukterys persikėlė į Vilnių, iš kur 1967-aisias emigravo į Izraelį.
Agota Stongvilienė 2006 m. pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole Jad Vašem.
.