Žydų gelbėtojai
Vaicekavičiūtė Zofija
JONAS VAICEKAVIČIUS (1881–1971)
ZOFIJA VAICEKAVIČIŪTĖ (1930–2017)
ONA KAMARAUSKAITĖ (1914–2006)
Jonas Vaicekavičius prieš karą gyveno Kauno apskrityje, Vandžiogalos valsčiuje, Antoniškių kaime, ir ūkininkavo. Jo žemė ribojosi su kaimyno žydo Peisacho Labanausko ūkiu. Labanauskas turėjo labai gerus ūkinius pastatus ir stiprų ūkį. Prasidėjus karui ir vokiečiams užėmus Vandžiogalos valsčių, prasidėjo žydų persekiojimas ir žudynės. Vienas kaimynystėje gyvenęs ūkininkas grasindamas ginklu išvarė Peisachą Labanauską su šeima iš jo ūkio ir užėmė jį. Jonas Vaicekavičius apsiėmė paslėpti Peisacho Labanausko sūnų Chaimą. Sode iš supjautų metrais medienos ir malkų buvo sukrauta slėptuvė. Naktimis Chaimas išeidavo iš slėptuvės, tad kartą jį atpažino kaimynų piemuo. Piemuo pranešė apie jį policijai ir Chaimas buvo suimtas.
Jonas Vaicekavičius taip pat gelbėjo Peisacho Labanausko anūkę Hodką Mejeraitę. Hodka buvo Jono gero pažįstamo Vandžiogalos malūnininko ir Peisacho dukros Mejerių vaikas. Šviesiaplaukė ir mėlynakė Hodka iš pradžių Vaicekavičių namuose vaikščiojo laisvai, bet kai buvo suimtas Hodkos pusbrolis Chaimas, Jonas Vaicekavičius mergaitę paslėpė. Slėptuvė buvo įrengta virtuvėje už krosnies sienelės. Slėptuvėje tilpo tik lova, o po slėptuve buvo rūsys, kuriame buvo irgi pastatyta lova, kad prireikus mergaitę būtų galima paslėpti ten. Hodkai buvo prisakyta niekam nesirodyti, ji valgydavo atskirai. Vaicekavičiaus žmona ir keturi vaikai nežinojo, kad namuose slepiama žydaitė. Bet Vaicekavičiui rūpintis mergaite padėjo ištikima samdinė Ona Kamarauskaitė, kuri kelerius metus tarnavo tuose namuose. Ji miegodavo su Hodka virtuvėje ir matindavo ją. Kai pas Vaicekavičių tapo nebesaugu, Hodka buvo išvesta pas kitus žmones. Po karo Hodka Mejeraitė ištekėjo už Patasono ir gyveno Kaune. Vėliau Patasonų šeima repatriavo į Izraelį. Jonas Vaicekavičius 1946 m. buvo nuteistas ir išvežtas į lagerį.
Ona Kamarauskaitė, Jonas Vaicekavičius, Zofija Vaicekavičiūtė 2000 metais apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi
VVGŽM, GS, f. 1, b. 1035
taip pat žr. Vonžodas, Eimontas
ZOFIJA VAICEKAVIČIŪTĖ (1930–2017)
ONA KAMARAUSKAITĖ (1914–2006)
Jonas Vaicekavičius prieš karą gyveno Kauno apskrityje, Vandžiogalos valsčiuje, Antoniškių kaime, ir ūkininkavo. Jo žemė ribojosi su kaimyno žydo Peisacho Labanausko ūkiu. Labanauskas turėjo labai gerus ūkinius pastatus ir stiprų ūkį. Prasidėjus karui ir vokiečiams užėmus Vandžiogalos valsčių, prasidėjo žydų persekiojimas ir žudynės. Vienas kaimynystėje gyvenęs ūkininkas grasindamas ginklu išvarė Peisachą Labanauską su šeima iš jo ūkio ir užėmė jį. Jonas Vaicekavičius apsiėmė paslėpti Peisacho Labanausko sūnų Chaimą. Sode iš supjautų metrais medienos ir malkų buvo sukrauta slėptuvė. Naktimis Chaimas išeidavo iš slėptuvės, tad kartą jį atpažino kaimynų piemuo. Piemuo pranešė apie jį policijai ir Chaimas buvo suimtas.
Jonas Vaicekavičius taip pat gelbėjo Peisacho Labanausko anūkę Hodką Mejeraitę. Hodka buvo Jono gero pažįstamo Vandžiogalos malūnininko ir Peisacho dukros Mejerių vaikas. Šviesiaplaukė ir mėlynakė Hodka iš pradžių Vaicekavičių namuose vaikščiojo laisvai, bet kai buvo suimtas Hodkos pusbrolis Chaimas, Jonas Vaicekavičius mergaitę paslėpė. Slėptuvė buvo įrengta virtuvėje už krosnies sienelės. Slėptuvėje tilpo tik lova, o po slėptuve buvo rūsys, kuriame buvo irgi pastatyta lova, kad prireikus mergaitę būtų galima paslėpti ten. Hodkai buvo prisakyta niekam nesirodyti, ji valgydavo atskirai. Vaicekavičiaus žmona ir keturi vaikai nežinojo, kad namuose slepiama žydaitė. Bet Vaicekavičiui rūpintis mergaite padėjo ištikima samdinė Ona Kamarauskaitė, kuri kelerius metus tarnavo tuose namuose. Ji miegodavo su Hodka virtuvėje ir matindavo ją. Kai pas Vaicekavičių tapo nebesaugu, Hodka buvo išvesta pas kitus žmones. Po karo Hodka Mejeraitė ištekėjo už Patasono ir gyveno Kaune. Vėliau Patasonų šeima repatriavo į Izraelį. Jonas Vaicekavičius 1946 m. buvo nuteistas ir išvežtas į lagerį.
Ona Kamarauskaitė, Jonas Vaicekavičius, Zofija Vaicekavičiūtė 2000 metais apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi
VVGŽM, GS, f. 1, b. 1035
taip pat žr. Vonžodas, Eimontas