Žydų gelbėtojai

Vėlutis Motiejus

Iš Jakovo Gurvičiaus prisiminimų „Pasmerktųjų gelbėjimosi kelias“

<..> Gerai neprisimenu kaip, bet iš Šukštų mudu su mama pakliuvome į Gadunavą pas Jančiauskus. Ten išbuvome apie dvi savaites. Didelei Jančiauskų šeimai sunku buvo slapstyti du žmones. Mane Jančiauskienė išvežė į Sedą, pas kleboną Vėlutį, o mama grįžo į Telšius, pas kurijos darbininkus.
Sedoje, pas kleboną Vėlutį, aš glaudžiausi apie dvi savaites. Prieš Velykas prasidėjo rekolekcijos (laikas nuo Užgavėnių iki Velykų), kartu su klebonu Vėlučiu važinėjom po pamaldas iš bažnyčios į bažnyčią. O po rekolekcijų klebonas Vėlutis nusiuntė mane į Telšius pas Stanislavą Dausinienę. Čia aš sutikau savo mamą.
Stanislava Dausinienė ir jos artimieji – sūnus Stanislovas Dausinas ir jo žmona Zuzana, dukra Elena Adomaitienė (Dausinaitė) ir jos vyras Jonas Adomaitis a per visą karą gelbėjo žydus. Ši šeima buvo mano angelas sargas visu okupacijos laikotarpiu. Jei ne šie gerieji žmonės, kažin ar aš ir mano motina bei daug kitų žydų būtume likę gyvi. <...>

Iš IV knygos Gyvybę ir duoną nešančios rankos
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus


Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija