Žydų gelbėtojai
Barčas Bronislovas
Barčai daug vargo paryrė dėl manęs. Ne kartą pas juos buvo kratos. Policininkai su vokiečiais mušė vaikus, bet nė vienas iš jų manęs neišdavė.”
Mina Chodonaitė-Ran
Iš Marijonos Barčienės dukters Aleksandros Barčaitės-Kulišauskienės laiško:
Tai buvo žiauriausias 1941 metų rugpjūtis. Kada būdavo ramus pavakarys, girdėjosi šaudymai – vyko taikių žydų tautybės žmonių žudymas Girkalnio valsčiuje, Kadagynėje.
Ir vieną pavakarį rugsėjo pradžioje atėjo dar jaunutė mergaitė, mes ją gerai pažinojome. Prisimenu, buvo labai susijaudinusi, bet mūsų šeima suprato, koks likimas ją ištiko, priglaudėme. Nuo tada prasidėjo jos gyvenimo išbandymo pradžia. Bet likimas nuo jos nenusigręžė, nes buvo mano Mama – jos ramstis.
Daug kartų Mama rizikuodama savo ir šeimos gyvybe saugojo savo globotinę nuo mirties, pervesdama pas savo gimines ir pažįstamus, kurių tarpe dar buvo gerų žmonių.
Bet buvo ir tokių, kurie už skudurus parduodavo žmonių gyvybę...
Dažnai buvo kratos. Mamos pusseserės sūnus dirbo valsčiuje. Kai nugirsdavo, kad mūsų pusėje bus krata, visada mums duodavo žinią, tuo daug pagelbėjęs Minos likimui.
1991 m.
Mina Chodonaitė-Ran
Iš Marijonos Barčienės dukters Aleksandros Barčaitės-Kulišauskienės laiško:
Tai buvo žiauriausias 1941 metų rugpjūtis. Kada būdavo ramus pavakarys, girdėjosi šaudymai – vyko taikių žydų tautybės žmonių žudymas Girkalnio valsčiuje, Kadagynėje.
Ir vieną pavakarį rugsėjo pradžioje atėjo dar jaunutė mergaitė, mes ją gerai pažinojome. Prisimenu, buvo labai susijaudinusi, bet mūsų šeima suprato, koks likimas ją ištiko, priglaudėme. Nuo tada prasidėjo jos gyvenimo išbandymo pradžia. Bet likimas nuo jos nenusigręžė, nes buvo mano Mama – jos ramstis.
Daug kartų Mama rizikuodama savo ir šeimos gyvybe saugojo savo globotinę nuo mirties, pervesdama pas savo gimines ir pažįstamus, kurių tarpe dar buvo gerų žmonių.
Bet buvo ir tokių, kurie už skudurus parduodavo žmonių gyvybę...
Dažnai buvo kratos. Mamos pusseserės sūnus dirbo valsčiuje. Kai nugirsdavo, kad mūsų pusėje bus krata, visada mums duodavo žinią, tuo daug pagelbėjęs Minos likimui.
1991 m.