Žydų gelbėtojai
Jūsų ekscelencija Lietuvos respublikos Prezidente,
Gerbiami gelbėtojai ir jų artimieji, ponios ir ponai
Neseniai Lietuvoje pabuvojo garbi JAV žydų delegacija, kuri apsilankiusi masinėse žydų žudynių vietose, paklausė manęs, ar aš turiu planą. „Kokį planą ?“- paklausiau aš. – „Planą, jeigu vėl imtų žudyti.“
Nežinojau, ką atsakyti. Kai turėjau mažus vaikus, dažnai kildavo mintis, kur bėgti, jeigu pradėtų žudyti. Tačiau dabar, jaučiuosi visiškai saugi, net negaliu įsivaizduoti, kad rytoj, o gal tuoj pat mano vaikus, anūkus, ir mane pačią kas nors galėtų pulti ir žudyti dėl to, kad esu žydė.
Paskui pagalvojau, kad mano planas – tai Jūs gelbėtojai, Jūsų vaikai ir anūkai. Paprastai padorūs žmonės išaugina padorius vaikus. Taip yra formuojama visuomenė. Aš tikiu Jumis.
Apskritai, tikiu Lietuvos visuomene, kurioje turi būti ugdoma dar didesnė tolerancija visiems joje gyvenantiems žmonėms, pagarba žmogaus teisėms, įstatymui.
Negalima išleisti įstatymo, draudžiančio būti antisemitu, tačiau galima išugdyti visuomenės nepakantumą antisemitizmui.
Galima įstatymo pagalba mokėti bent nedideles išmokas gelbėtojams, kurie nei iš Izraelio, nei iš Lietuvos valstybės iki šio laiko jokių papildomų išmokų negauna. Juk jų taip nedaug ir jų amžius labai jau garbus.
Beje, šiuos žmones galima vadinti ne tik žydų, bet ir lietuvių gelbėtojais, nes jie gelbėjo ne tik žmones bet ir valstybės garbę.
Lietuvos žydų vardu, nuoširdžiai dėkoju Jums, mielieji, už Jūsų drąsą, ryžtą, jautrumą kitų skausmui.
Malonu gauti apdovanojimus iš malonios prezidentės rankų. Tačiau prisiminkime tuos, kurie nesulaukę išėjo iš šio pasaulio. Prisiminkime rūsčius pokario ir stalinizmo metus, kai žmonės bijojo pasisakyti, kad gelbėjo. Žinau atvejus, kai žydų vaikus slėpė dar 1947 -1948 m, pasibaigus karui.
Turėtume daugiau daryti, įamžindami gelbėtojų atmintį. Todėl mane be galo džiugina, kad pagaliau atsirado vilniečių iniciatyva pavadinti nors ir mažytę, be gyventojų gatvę senamiestyje Onos Šimaitės vardu. Kita puiki mintis kilo suplanuoti ir įrengti Teisuolių alėją. Gražioje aplinkoje Vilniečiai galėtų leisti laisvalaikį ir apmąstyti gelbėtojų kilnius poelgius.
Tam, kad iki galo būtų suprastas Jūsų žygdarbis, būtina iki galo suprasti ir įvertinti istoriją. Neseniai jos ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą Dėl Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Niekada netapatindami šių dviejų okupacinių režimų, suprasdami Holokausto unikalumą esame dėkingi jos ekscelencijai Prezidentei už tai, kad atnaujino komisijos darbą.
Gerbiami gelbėtojai ir jų artimieji, ponios ir ponai
Neseniai Lietuvoje pabuvojo garbi JAV žydų delegacija, kuri apsilankiusi masinėse žydų žudynių vietose, paklausė manęs, ar aš turiu planą. „Kokį planą ?“- paklausiau aš. – „Planą, jeigu vėl imtų žudyti.“
Nežinojau, ką atsakyti. Kai turėjau mažus vaikus, dažnai kildavo mintis, kur bėgti, jeigu pradėtų žudyti. Tačiau dabar, jaučiuosi visiškai saugi, net negaliu įsivaizduoti, kad rytoj, o gal tuoj pat mano vaikus, anūkus, ir mane pačią kas nors galėtų pulti ir žudyti dėl to, kad esu žydė.
Paskui pagalvojau, kad mano planas – tai Jūs gelbėtojai, Jūsų vaikai ir anūkai. Paprastai padorūs žmonės išaugina padorius vaikus. Taip yra formuojama visuomenė. Aš tikiu Jumis.
Apskritai, tikiu Lietuvos visuomene, kurioje turi būti ugdoma dar didesnė tolerancija visiems joje gyvenantiems žmonėms, pagarba žmogaus teisėms, įstatymui.
Negalima išleisti įstatymo, draudžiančio būti antisemitu, tačiau galima išugdyti visuomenės nepakantumą antisemitizmui.
Galima įstatymo pagalba mokėti bent nedideles išmokas gelbėtojams, kurie nei iš Izraelio, nei iš Lietuvos valstybės iki šio laiko jokių papildomų išmokų negauna. Juk jų taip nedaug ir jų amžius labai jau garbus.
Beje, šiuos žmones galima vadinti ne tik žydų, bet ir lietuvių gelbėtojais, nes jie gelbėjo ne tik žmones bet ir valstybės garbę.
Lietuvos žydų vardu, nuoširdžiai dėkoju Jums, mielieji, už Jūsų drąsą, ryžtą, jautrumą kitų skausmui.
Malonu gauti apdovanojimus iš malonios prezidentės rankų. Tačiau prisiminkime tuos, kurie nesulaukę išėjo iš šio pasaulio. Prisiminkime rūsčius pokario ir stalinizmo metus, kai žmonės bijojo pasisakyti, kad gelbėjo. Žinau atvejus, kai žydų vaikus slėpė dar 1947 -1948 m, pasibaigus karui.
Turėtume daugiau daryti, įamžindami gelbėtojų atmintį. Todėl mane be galo džiugina, kad pagaliau atsirado vilniečių iniciatyva pavadinti nors ir mažytę, be gyventojų gatvę senamiestyje Onos Šimaitės vardu. Kita puiki mintis kilo suplanuoti ir įrengti Teisuolių alėją. Gražioje aplinkoje Vilniečiai galėtų leisti laisvalaikį ir apmąstyti gelbėtojų kilnius poelgius.
Tam, kad iki galo būtų suprastas Jūsų žygdarbis, būtina iki galo suprasti ir įvertinti istoriją. Neseniai jos ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą Dėl Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Niekada netapatindami šių dviejų okupacinių režimų, suprasdami Holokausto unikalumą esame dėkingi jos ekscelencijai Prezidentei už tai, kad atnaujino komisijos darbą.