Istorinis kontekstas
/.../ Prabėgo dvi geto gyvenimo savaitės. Vokiečiams reikalingiausių padalinių darbininkai gauna profesinius darbininko pažymėjimus, sertifikatus su antspaudu. Tie, kurie tokių pažymėjimų negaus, privalės su savo šeimomis persikelti į antrąjį getą. Vos nusistovėjęs gyvenimo režimas vėl sudrebinamas. Sunerimę žmonės su ryšuliais eina į antrąjį getą.
Šiandien Jom Kipuras. Aš nekaip jaučiuosi, turiu temperatūros. Getas šiandien pilnas smogikų būrių. Jie galvojo, kad šiandien žydai neis į darbą, todėl jie atėjo į getą jų išsivesti. Staiga naktis tampa audringa. Žmonės pabunda. Vartai atidaromi. Šurmulys didėja. Atvyko lietuviai. Aš žiūriu į kiemą ir matau, kaip jie veda žmones su ryšuliais. Girdžiu trenksmus, batų kaukšėjimą ant laiptų. Tačiau vėl greitai viskas nurimsta. Lietuviams duodama pinigų ir jie išeina. Tokiu būdu bando išsigelbėti apsiginti negalintys žydai. Ryte pasklinda baisios žinios. Keli tūkstančiai žmonių naktį išplėšti iš geto. Jie niekada nesugrįžo.
Vėliau sužinome apie antrojo geto likvidavimą. Tas pats, kas nutiko pas mus, įvyko ir pas juos, ir vis dar tebevyksta. Neramios, audringos dienos atėjo. Antrojo geto žmonės ieško išsigelbėjimo, bėgioja geto viduje. Taip antrasis getas tampa spąstais tūkstančiams neapsaugotų žydų. Ir mūsų gete didžiuliai neramumai. Baltieji sertifikatai bus pakeisti geltonaisiais, kurie, deja, bus išduoti nedaugeliui.
Taip gimė geltonasis sertifikatas, krauju permirkusi apgaulė, šis mažas popieriaus gabalėlis, tapęs tikra tragedija Vilniaus žydams. Dienos pripildytos laukimo. Dienos prieš audrą. Žmonės, bejėgės būtybės, sukrėsti svirduliuoja mažomis gatvelėmis ratu: kaip gyvulys, jaučiantis audrą, kiekvienas ieško kur pasislėpti, išsigelbėti. Prie geltonųjų sertifikatų savininkų priregistruojami jų šeimų nariai. Taip likimas staiga suskaldo geto žmones į dvi dalis. Viena žmonių dalis turi geltonąjį sertifikatą. Jie tiki šio mažo popieriaus gabaliuko galia. Jis suteikia jiems teisę gyventi. Antroji dalis – pasimetę, pralaimėję žmonės, jie jaučia savo pražūtį ir nežino, kur eiti. Mes neturime geltonojo sertifikato. Mūsų tėvai laksto aplink kaip šimtai kitų, lyg karštinėje.
Kažkas baisaus sklando ore. Greitai, greitai sprogs. Neramus vakaras artėja. Gatvės pilnos žmonių. Vyksta geltonųjų profesinių sertifikatų savininkų registracija. Kas gali – slepiasi. Žodis „malina“ tampa svarbus. Pasislėpti, užsibarikaduoti, išgelbėti savo gyvybę – rūsyje, palėpėje. Daugybė žmonių maldauja tų, kurie stovi eilėje priregistruoti juos prie savo geltonųjų sertifikatų. Jie siūlo pinigus už privilegiją būti priregistruotiems.
Mūsų namo gyventojai eina į slėptuvę. Mes einame su jais. Trys prekių sandėlio aukštai Šiaulių gatvės namo Nr.4 kieme. Laiptai veda nuo vieno aukšto į kitą. Laiptai nuo pirmo į antrąjį aukštą nuimti ir įėjimas uždengtas lentomis. Slėptuvė susideda iš dvejų mažų sandėlių. Įėjimas į slėptuvę per angą sienoje iš kambario, kuris turi bendrą sieną su viršutinio aukšto slėptuvės kambariu. Skylė išradingai užmaskuota virtuviniu bufetu. Viena bufeto siena tuo pačiu metu tarnauja durimis įėjimui į slėptuvę. Anga užbarikaduota akmenimis. Butas, pro kurį įeinama į slėptuvę, randasi šalia mūsų kambario. Mažos grupės žmonių su ryšuliais vis įeina. Greitai ir mes pro skylę šliaužiame į slėptuvę. Daug žmonių susirinko dvejuose slėptuvės aukštuose /.../
Šiandien Jom Kipuras. Aš nekaip jaučiuosi, turiu temperatūros. Getas šiandien pilnas smogikų būrių. Jie galvojo, kad šiandien žydai neis į darbą, todėl jie atėjo į getą jų išsivesti. Staiga naktis tampa audringa. Žmonės pabunda. Vartai atidaromi. Šurmulys didėja. Atvyko lietuviai. Aš žiūriu į kiemą ir matau, kaip jie veda žmones su ryšuliais. Girdžiu trenksmus, batų kaukšėjimą ant laiptų. Tačiau vėl greitai viskas nurimsta. Lietuviams duodama pinigų ir jie išeina. Tokiu būdu bando išsigelbėti apsiginti negalintys žydai. Ryte pasklinda baisios žinios. Keli tūkstančiai žmonių naktį išplėšti iš geto. Jie niekada nesugrįžo.
Vėliau sužinome apie antrojo geto likvidavimą. Tas pats, kas nutiko pas mus, įvyko ir pas juos, ir vis dar tebevyksta. Neramios, audringos dienos atėjo. Antrojo geto žmonės ieško išsigelbėjimo, bėgioja geto viduje. Taip antrasis getas tampa spąstais tūkstančiams neapsaugotų žydų. Ir mūsų gete didžiuliai neramumai. Baltieji sertifikatai bus pakeisti geltonaisiais, kurie, deja, bus išduoti nedaugeliui.
Taip gimė geltonasis sertifikatas, krauju permirkusi apgaulė, šis mažas popieriaus gabalėlis, tapęs tikra tragedija Vilniaus žydams. Dienos pripildytos laukimo. Dienos prieš audrą. Žmonės, bejėgės būtybės, sukrėsti svirduliuoja mažomis gatvelėmis ratu: kaip gyvulys, jaučiantis audrą, kiekvienas ieško kur pasislėpti, išsigelbėti. Prie geltonųjų sertifikatų savininkų priregistruojami jų šeimų nariai. Taip likimas staiga suskaldo geto žmones į dvi dalis. Viena žmonių dalis turi geltonąjį sertifikatą. Jie tiki šio mažo popieriaus gabaliuko galia. Jis suteikia jiems teisę gyventi. Antroji dalis – pasimetę, pralaimėję žmonės, jie jaučia savo pražūtį ir nežino, kur eiti. Mes neturime geltonojo sertifikato. Mūsų tėvai laksto aplink kaip šimtai kitų, lyg karštinėje.
Kažkas baisaus sklando ore. Greitai, greitai sprogs. Neramus vakaras artėja. Gatvės pilnos žmonių. Vyksta geltonųjų profesinių sertifikatų savininkų registracija. Kas gali – slepiasi. Žodis „malina“ tampa svarbus. Pasislėpti, užsibarikaduoti, išgelbėti savo gyvybę – rūsyje, palėpėje. Daugybė žmonių maldauja tų, kurie stovi eilėje priregistruoti juos prie savo geltonųjų sertifikatų. Jie siūlo pinigus už privilegiją būti priregistruotiems.
Mūsų namo gyventojai eina į slėptuvę. Mes einame su jais. Trys prekių sandėlio aukštai Šiaulių gatvės namo Nr.4 kieme. Laiptai veda nuo vieno aukšto į kitą. Laiptai nuo pirmo į antrąjį aukštą nuimti ir įėjimas uždengtas lentomis. Slėptuvė susideda iš dvejų mažų sandėlių. Įėjimas į slėptuvę per angą sienoje iš kambario, kuris turi bendrą sieną su viršutinio aukšto slėptuvės kambariu. Skylė išradingai užmaskuota virtuviniu bufetu. Viena bufeto siena tuo pačiu metu tarnauja durimis įėjimui į slėptuvę. Anga užbarikaduota akmenimis. Butas, pro kurį įeinama į slėptuvę, randasi šalia mūsų kambario. Mažos grupės žmonių su ryšuliais vis įeina. Greitai ir mes pro skylę šliaužiame į slėptuvę. Daug žmonių susirinko dvejuose slėptuvės aukštuose /.../