Žydų gelbėtojai

Vasiliauskienė Elena

JONAS VASILIAUSKAS
ELENA VASILIAUSKIENĖ


Jonas Vasiliauskas gimė 1891 metais spalio 22 d. Panevėžio apskrityje, Čypėnų valsčiuje, Dumbliūnų kaime, bežemių valstiečių šeimoje. Būdamas ketverių metų neteko tėvo, todėl Jono motina, likusi su šešiais mažamečiais vaikais, buvo priversta savo vaikus, sulaukusius aštuonerių metų, siųsti pas turtingus ūkininkus ganyti gyvulių. Tokia dalia teko ir Jonui – nuo aštuonerių metų jis piemenavo, vėliau daug metų dirbo pas ūkininkus samdiniu. Suaugęs, kol gyveno tėviškėje, Jonas Vasiliauskas buvo žinomas kaip patikimas, sąžiningas žmogus, padėdavęs kaimynams ir pažįstamiems, daug kas Jono Vasiliausko prašydavo atstovauti jų interesams teisme arba banke.

1941 m. sausį Jonas Vasiliauskas Kaune, Kapsų g. 28, išsinuomoja dalį namo ir 1941 m. vasario 14 dieną su žmona Elena ir trimis vaikais persikelia gyventi į Kauną. Vasiliauskai viename iš kambarių atidaro maisto prekių parduotuvę, jos savininke tampa Elena Vasiliauskienė, o Jonas Vasiliauskas dirba pardavėju. Karo metais normuoti maisto produktai Vasiliauskų parduotuvės klientams buvo parduodami pagal maisto korteles. Jonas Vasiliauskas savo parduotuvėje sulaukia ir netikėto lankytojo – 1944 metais nusipirkti duonos ir kitų maisto produktų pas jį pradeda užsukti iš priverstinių darbų pabėgęs žydas Samuelis Kacas.

Samuelis Kacas gimė 1916 metais birželio 15 d. Kupiškyje, Panevėžio apskrityje. 1921 metais Kacų šeima iš Kupiškio persikėlė į Kauną ir apsigyveno nuosavame mediniame name Žaliakalnyje, Raseinių g. 3. 1930 metais Samuelis pradėjo lankyti pradžios mokyklą Ugniagesių gatvėje 13. Baigęs mokyklą Samuelis Kacas dirbo dažytoju, 1937–1939 metais tarnavo husarų pulko antrajame batalione. Šio pulko vadas buvo Lietuvos prezidento Antano Smetonos žentas pulkininkas Aloyzas Valiušis. Po tarnybos kariuomenėje Samuelis Kacas vėl dirbo dažytoju. 1941 metais nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, Kacai su kitais Kauno žydais buvo įkalinti gete. Iš Samuelio Kaco prisiminimų: Paskutiniame „Forverts“ numeryje perskaičiau trumpą pranešimą, jog ieškomi Lietuvos žydai, kuriuos per stebuklą išgelbėjo lietuviai, geri žmonės. Tad papasakosiu Jums apie save. Aš, Samuelis Kacas, gimiau Lietuvoje. Kai man buvo ketveri metai, su tėvais apsigyvenome Kaune, Raseinių gatvėje, netoli Meno mokyklos. Mes buvome nemaža šeima, šeimoje augo šeši vaikai. Kai prasidėjo karas ir mus okupavo vokiečiai, po trumpo laiko mus uždarė Kauno gete, kuris buvo Kauno priemiestyje, Slobodkoje. Iš geto mus varydavo dirbti priverstinių darbų, buvo daug akcijų. <...> Aš dirbau Aleksoto aerodrome, jis buvo sunaikintas ir reikėjo jį atstatyti. Ten buvo įvairių įmonių, man teko dirbti visose, po dvi pamainas. Valgyti beveik nedavė, gaudavome 100 g duonos ir sriubos iš supuvusių bulvių. Ten dirbau daugiau kaip metus, paskui pradėjau dirbti maisto sandėlyje Kęstučio gatvėje, kuris aprūpindavo maistu SS kareivius. Ten dirbau beveik dvejus metus vežiku. Kartą, dirbdamas už geto ribų, susipažinau su vienu lietuviu, jis Kaune turėjo nedidelę produktų krautuvėlę. Dažnai užeidavau pas jį nusipirkti duonos ir maisto, jis gyveno Žaliakalnyje. Jo pavardė Jonas Vasiliauskas. Jis man pasiūlė ateiti pas jį gyventi, tai yra slapstytis. Aš jo pasiūlymą priėmiau, nepaisydamas pavojaus, grėsusio ir man, ir jam. Jis buvo labai geras žmogus. Jau nebejaunas, turėjo žmoną, du sūnus ir dukrą. Vaikai mokėsi gimnazijoje. Vienas sūnus nuskendo, kitas baigė Medicinos fakultetą, dirbo gydytoju. Jo tėvas priėmė mane į savo namus, išbuvau pas juos daugiau kaip tris mėnesius, jų vardų niekada nepamiršiu. Jie mane išgelbėjo.

Jono Vasiliausko sūnus, gydytojas, Kauno medicinos akademijos profesorius Benjaminas Vasiliauskas, prisimindamas Samuelio Kaco gelbėjimą, 1998 metais rašė: Žinoma, buvo didelė rizika, bet tikėjome sėkme ir elgėmės labai atsargiai. Samuelis Kacas buvo panašus į tėvo jaunystės laikų draugą Paliulį, todėl „užkodavome“ jį šia pavarde ir nereikalingų akių pavyko išvengti, Vasiliauskai „Paliuliui“ padėjo įvairiais klausimais. Po karo Samuelis Kacas apsilankė tėvų bute, padėkojo už išgelbėjimą. Vėliau išvyko į užsienį.

Samuelis Kacas apsigyveno Kanadoje, Toronte. Po daugelio metų, norėdamas pagerbti savo gelbėtojus Vasiliauskus, Samuelis Kacas rašė laiškus Kauno žydų bendruomenės nariui, teisininkui Judeliui Ronderiui, kuriuos šis vėliau perdavė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui. Šiandien Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas ir Elena Vasiliauskai, išgelbėję Samuelį Kacą.
Jūs naudojate dideliems ekranams pritaikytą svetainės versiją.

Perjungti į mažesniems ekranams pritaikytą svetainės versiją
Mobili versija