Žydų gelbėtojai
Lukšienė Julija Meilytė
MEILĖ LUKŠIENĖ - literatūrologė, pedagogė, kultūros istorikė
Meilė Julija Matjošaitytė – Lukšienė (1913 08 20 – 2009 10 16), lietuvė, gimė Vienoje (Austrija). Augo apsupta Julijos Biliūnienės aplinkos artimųjų Vilniuje, išskyrus ankstyvuosius vaikystės– Pirmojo pasaulinio karo metus, kuriuos praleido evakuacijoje Voroneže. 1924–1931 m. ji mokėsi ir baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją, tos mokyklos pedagogo Stasio Matjošaičio ir Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės šeimoje. Gyvenimas ir mokslai Lenkijos okupuotame Vilniuje anksti formavo jaunuolės politines, visuomenines pažiūras, santykį su tėvyne Lietuva, ugdė visuomeniškai aktyvią asmenybę.
1931 m. ji išvažiavo į Kauną studijuoti. 1932–1938 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete ji studijavo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos mokslus.
1938 metais ištekėjo už ekonomisto Kazio Lukšos. Darbo biografiją pradėjo nuo mokytojavimo: 1943 m. dirbo Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnazijoje mokytoja, tačiau 1943–1944 m. su šeima teko pasitraukti iš Vilniaus į Stasio Matjošaičio ūkį Apsuonos kaime.
Nuo 1944 m. pradėjo dirbti Kauno universitete (iki 1946 m. – Vytauto Didžiojo Universitetas) asistente. Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete 1940-1970 metais (su pertrauka karo metais) dirbo ir jos vyras docentas Kazys Lukša.
1948 metais Meilė Lukšienė su vaikais vėl grįžo į Vilnių ir jame gyveno iki mirties. 1949–1959 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytoja. 1951–1958 metais šio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. 1955 metais apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Apkaltinta kartu su keliomis bendradarbėmis nacionalizmu, siekiu revizuoti marksizmą, "vieningos srovės" propagavimu 1958 03 01 buvo pašalinta iš universiteto.
1959–1997 m. ji dirbo Mokyklų mokslinių tyrimų instituto (nuo 1973 metų – Pedagogikos mokslinių tyrimų instituto) vyresniąja moksline bendradarbe. 1973 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją (dabar habil. dr.).
1988 06 03 Meilė Lukšienė buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare. Atstačius Lietuvos Respublikos valstybingumą kartu su bendraminčiais
1988 m. mokslininkė pradėjo kurti Lietuvos švietimo reformos koncepciją. Jos esmė buvo demokratiškos, visą gyvenimą besimokančios asmenybės ugdymas, sugebančios gyvenimo kaitoje išsaugoti žmogiškumo ir tautos idėjos pagrindus. Parašė ir išleido penkias literatūros ir kultūros istorijai skirtas monografijas, buvo daugelio reikšmingų mokslo darbų bendraautorė.
Mirė 2009 metų spalio 16 dieną Vilniuje, palaidota Vilniaus Saulės kapinėse.
Ingė Lukšaitė
2023 02 18
Meilė Julija Matjošaitytė – Lukšienė (1913 08 20 – 2009 10 16), lietuvė, gimė Vienoje (Austrija). Augo apsupta Julijos Biliūnienės aplinkos artimųjų Vilniuje, išskyrus ankstyvuosius vaikystės– Pirmojo pasaulinio karo metus, kuriuos praleido evakuacijoje Voroneže. 1924–1931 m. ji mokėsi ir baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją, tos mokyklos pedagogo Stasio Matjošaičio ir Julijos Biliūnienės-Matjošaitienės šeimoje. Gyvenimas ir mokslai Lenkijos okupuotame Vilniuje anksti formavo jaunuolės politines, visuomenines pažiūras, santykį su tėvyne Lietuva, ugdė visuomeniškai aktyvią asmenybę.
1931 m. ji išvažiavo į Kauną studijuoti. 1932–1938 metais Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete ji studijavo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos mokslus.
1938 metais ištekėjo už ekonomisto Kazio Lukšos. Darbo biografiją pradėjo nuo mokytojavimo: 1943 m. dirbo Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnazijoje mokytoja, tačiau 1943–1944 m. su šeima teko pasitraukti iš Vilniaus į Stasio Matjošaičio ūkį Apsuonos kaime.
Nuo 1944 m. pradėjo dirbti Kauno universitete (iki 1946 m. – Vytauto Didžiojo Universitetas) asistente. Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete 1940-1970 metais (su pertrauka karo metais) dirbo ir jos vyras docentas Kazys Lukša.
1948 metais Meilė Lukšienė su vaikais vėl grįžo į Vilnių ir jame gyveno iki mirties. 1949–1959 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytoja. 1951–1958 metais šio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. 1955 metais apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. Apkaltinta kartu su keliomis bendradarbėmis nacionalizmu, siekiu revizuoti marksizmą, "vieningos srovės" propagavimu 1958 03 01 buvo pašalinta iš universiteto.
1959–1997 m. ji dirbo Mokyklų mokslinių tyrimų instituto (nuo 1973 metų – Pedagogikos mokslinių tyrimų instituto) vyresniąja moksline bendradarbe. 1973 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją (dabar habil. dr.).
1988 06 03 Meilė Lukšienė buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare. Atstačius Lietuvos Respublikos valstybingumą kartu su bendraminčiais
1988 m. mokslininkė pradėjo kurti Lietuvos švietimo reformos koncepciją. Jos esmė buvo demokratiškos, visą gyvenimą besimokančios asmenybės ugdymas, sugebančios gyvenimo kaitoje išsaugoti žmogiškumo ir tautos idėjos pagrindus. Parašė ir išleido penkias literatūros ir kultūros istorijai skirtas monografijas, buvo daugelio reikšmingų mokslo darbų bendraautorė.
Mirė 2009 metų spalio 16 dieną Vilniuje, palaidota Vilniaus Saulės kapinėse.
Ingė Lukšaitė
2023 02 18