Tekstas

        Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą ir prasidėjus žydų persekiojimui, Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius Tadeuszas Czeżowskis su žmona Antonina ir dukra Teresa maistu ir vaistais rėmė Vilniaus geto žydus, savo namuose slėpė ir gelbėjo kelias žydų šeimas ir pavienius asmenis.
       Vienas žymiausių Lvivo ir Varšuvos lenkų logikos ir filosofijos mokyklos atstovų Tadeuszas Czeżowskis gimė 1889 metais liepos 26 dieną Vienoje, Austrijoje-Vengrijoje. 1907 metais Czeżowskis Lvivo universitete studijavo filosofiją, matematiką ir fiziką. Nuo 1923 metų dirbo filosofijos profesoriumi Stepono Batoro universitete Vilniuje. 1933–1935 metais buvo Humanitarinių mokslų fakulteto prorektorius, 1935–1937 metais – dekanas, 1938 metais – prodekanas. XX a. 4-ajame dešimtmetyje, gyvendamas ir profesoriaudamas Vilniuje, Tadeuszas Czeżowskis griežtai kritikavo Numerus clausus principą (kvotą, ribojančią žydų studentų patekimą į Stepono Batoro universitetą) bei lenkų Tautinės demokratijos (endekų) politinio judėjimo kurstomas antisemitines riaušes.
       Oficialiai profesorius Tadeuszas Czeżowskis darbą Stepono Batoro universitete baigė 1939 metų gruodžio 15 dieną, uždarius universitetą. Tuo metu Czeżowskių šeimos padėtis buvo sunki. Profesorius šeimą išlaikė duodamas vokiečių kalbos pamokas Geležinkelių direkcijos darbuotojams. Kad išsilaikytų, Czeżowskių šeima buvo priversta parduoti dalį šeimos turto.
       1941 metų birželio mėnesį nacistinei Vokietijai okupavus Vilnių, Czeżowskiai ėmėsi padėti žydams. Vienas iš išlikusiųjų gyvų žydų, matematikos mokytojas Abraomas Fesselis prisimena: Jau pirmą dieną po to, kai Vilnių užėmė vokiečiai, profesorius pasirodė mano bute ir pasiūlė pernešti vertingesnius daiktus pas jį. Nuo to karto jis mane lankė beveik kasdien, paprastai, be gero žodžio, atnešdavo ir maisto.“ Vilniuje įsteigus getą, Czeżowskiai lankė įkalintus pažįstamus, nešė į getą maistą ir vaistus.
       Abraomas Fesselis su žmona Paulina ir dukra Irena buvo įkalinti Mažajame gete. Jiems pavyko išvengti kelių žudymo akcijų, tačiau artėjant Mažojo geto likvidacijai dėl Fesselių šeimos likimo nerimavęs Tadeuszas Czeżowskis paragino juos bėgti. Jis pažadėjo suteikti jiems laikiną prieglobstį savo bute, bet Abraomui Fesseliui nepanorus skirtis su draugiška Walkų šeima, pasiūlė ateiti ir jiems. Taip 1941 metų lapkritį 8 žmonės – trys Fesselių (Abraomas su žmona Paulina ir dukra Irena) ir penki Walkų šeimos nariai (motina, trys dukterys ir keturiolikmetis anūkas) pasišalino iš Mažojo geto ir nusiplėšę geltonas žvaigždes atėjo į Czeżowskių butą, ten buvo apgyvendinti viename iš kambarių. Czeżowskių namai nebuvo saugi vieta slapstyti bėglius, aplinkui gyveno priešiškai nusiteikę nuomininkai ir kaimynai. Netrukus prie bėglių prisidėjo dar viena šeima – Chaimas Epšteinas su žmona Feiga ir vaikais Jozefu (18metų) ir Regina (11 metų). Vėliau Jozefas Epšteinas įsiliejo į ginkluoto pasipriešinimo pajėgas ir 1941 metų gale žuvo dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
       Priglaudęs minėtas žydų šeimas, profesorius Czeżowskis ėmė rūpintis padirbtų dokumentų gavimu. Padedant baltarusiui mokytojui Aleksandrui Šepko, žydai buvo perkelti į Antoninos Czeżowskos dvarą, esantį dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Vėliau ten buvo išsiųsta ir žydė Tamara Wolfson.
       Beveik per visą vokiečių okupaciją Czeżowskių bute gyveno Zlata Kačerginska (po karo Burgin), kuri pas Czeżowskius atsidūrė atsitiktinai. Žydė jų namuose oficialiai dirbo tarnaite ir dėjosi armėne, padedančia auginti paauglę Teresą. O iš tiesų būtent Teresa saugojo savo globėją, padėdama jai išvengti nepatogių klausimų ir situacijų.
      1943 metų rugsėjo 16 dieną Tadeuszas Czeżowskis buvo suimtas kaip vienas iš šimto lenkų įkaitų. Vis dėlto po dviejų savaičių profesorius buvo paleistas. Deja, dešimčiai įkaitų, tarp jų universiteto medicinos profesoriui Kazimierzui Pelczarui ir teisės profesoriui Mieczysławui Witoldui Gutkowskiui Paneriuose buvo įvykdyta mirties bausmė. Po karo šeima persikėlė į Torunę. Tadeuszas Czeżowskis iki pensijos (1960) profesoriavo Torunės Mikalojaus Koperniko universitete.
       1963 metais Tadeuszas Czeżowskis su žmona Antonina ir po karo gimusia dukra Eleonora (Teresa mirė 1952 metais) lankėsi Jeruzalėje ir susitiko su jų šeimos išgelbėtais žydais. 1963 metų balandžio 16 dieną Jad Vašem memorialinis institutas pripažino Tadeuszą, Antoniną ir Teresą Czeżowskius Pasaulio Tautų Teisuoliais.