Žydų gelbėtojai
Budvytis Antanas
ANTANAS BUDVYTIS, ELENA BUDVYTIENĖ
Elena ir Antanas Budvyčiai su 1937 m. gimusiu sūnumi Arvydu, 1939 m. gimusia dukra Regina Agata ir Elenos motina Elizaveta Klemm prieškariu gyveno Klaipėdoje. Elena nuo 1930 m. dirbo Tautiniame lietuvių banke Pagėgiuose, Priekulėje, Klaipėdoje, o vėliau – draudimo bendrovėje „Loid“. Antanas Budvytis dirbo buhalteriu. Kai 1939 m. Klaipėdą užėmė nacistinė Vokietija, Elena ir Antanas Budvyčiai su šeima persikėlė į Kauną, nes aktyvus Klaipėdos lietuvių bendruomenės narys Antanas Budvytis nacių buvo įrašytas į nepageidaujamų asmenų sąrašus.
Kai dar gyveno Klaipėdoje, Elena Budvytienė dirbo su jauna žyde Ilse Moses. Vėliau Ilsė Moses persikėlė į Kauną ir ten sutiko savo būsimą vyrą geologą Rudolfą Kaufmaną. Rudolfas Kaufmanas, gelbėdamasis nuo nacių persekiojimo, į Kauną atvyko prieškariu iš Karaliaučiaus ir kurį laiką gyveno Makso ir Helenos Holzmanų šeimoje, vėliau Rudolfas Kaufmanas su žmona Ilse apsigyveno Lietuvių gatvėje (buvusi Prūsų g.). Sovietmečiu Rudolfas Kaufmanas gavo darbą Vilniaus universitete ir su žmona persikėlė į Vilnių. Deja, nacių okupacijos pradžioje Rudolfas Kaufmanas žuvo, o Ilsė Kaufman pateko į Vilniaus getą. Padedant Vokietijos pilietei panelei Jörisch, Ilsei Kaufman pavyko pabėgti iš priverstinio darbo brigados Vilniuje ir pasiekti Helenos Holzman butą Kaune ir kurį laiką ten slapstėsi. Šioje šeimoje prieglobstį rado ne vienas pabėgėlis iš Vokietijos. Šiuo metu Kaune gyvenanti Helenos Holzman išgelbėta ir po karo įdukrinta Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė prisimena: „Su Ilse Kaufman (Moses), vadinta Mozyte, susipažinau Helenos ir Margaritos Holzman namuose slapstymosi metu 1943–1944 metais. Gerai prisimenu, kai kilus pavojui staigiai turėjome apleisti Helenos Holzman namus, aš grįžau į našlaičių namus, kur slapsčiausi anksčiau, o Mozytę priglaudė prieškariu su ja dirbusi jos draugė Elena Budvytienė, gyvenusi Kaune, Žemaičių gatvėje. Tai aprašyta ir Helenos Holzman knygoje „Šitas vaikas turi gyventi“, p. 224. Vėliau Ilsė slapstėsi Karaliaučiuje pas Holzmanų šeimos draugę panelę Jörisch.“ Vilniuje gyvenanti Budvyčių dukra Regina Agata Budvytytė gerai prisimena, kaip tėvai uždraudė kalbėti su pirmame aukšte gyvenusiu vokiečių karininku, kad neprasitartų, apie jų namuose atsiradusią naują gyventoją Ilsę Kaufman. Baigusis karui 1945 m. Ilsė Kaufman grįžo į Kauną ir apsigyveno pas draugę, tačiau beveik kasdien aplankydavo Holzman, kurios namuose tuo metu jau nuolat gyveno Fruma Vitkinaitė (vėliau Kučinskienė). Kai pabėgėliams iš Karaliaučiaus buvo leista išvykti iš Sovietų Sąjungos, emigravo ir Ilsė Kaufman. Kurį laiką ji gyveno Londone, vėliau išvyko į JAV ir ten gyveno iki mirties. Deja, po karo Ilsei Kaufman taip ir nepavyko susitikti su savo drauge ir gelbėtoja Elena Budvytiene, nes 1945 m. balandžio 26 d. Elena Budvytienė su abiem vaikais – Regina Agata ir Arvydu bei motina Elizaveta Klemm kaip vokiečiai buvo ištremti į Tadžikiją. Antanas Budvytis tuo metu dirbo Šilutėje, todėl išvengė tremties, bet 1950 m. pats atvyko į tremties vietą pas artimuosius. Į Lietuvą Budvyčiai grįžo 1957 m. ir patyrė visus buvusių tremtinių sunkumus: vaikams siekiant mokslo, vėliau ieškant darbo. Elenos Budvytienės gerumą prisimena ir per Holokaustą Kaune išgelbėta Julijana Zarchi, kurios tėvas žydas Mauša Zarchi buvo nužudytas, o Julijana su motina vokiete Greta Zarchi kartu su Elena Budvytiene, jos vaikais ir motina tuo pačiu ešelonu buvo ištremtos į Tadžikiją ir kartu patyrė visus tremties sunkumus.
Elena ir Antanas Budvyčiai su 1937 m. gimusiu sūnumi Arvydu, 1939 m. gimusia dukra Regina Agata ir Elenos motina Elizaveta Klemm prieškariu gyveno Klaipėdoje. Elena nuo 1930 m. dirbo Tautiniame lietuvių banke Pagėgiuose, Priekulėje, Klaipėdoje, o vėliau – draudimo bendrovėje „Loid“. Antanas Budvytis dirbo buhalteriu. Kai 1939 m. Klaipėdą užėmė nacistinė Vokietija, Elena ir Antanas Budvyčiai su šeima persikėlė į Kauną, nes aktyvus Klaipėdos lietuvių bendruomenės narys Antanas Budvytis nacių buvo įrašytas į nepageidaujamų asmenų sąrašus.
Kai dar gyveno Klaipėdoje, Elena Budvytienė dirbo su jauna žyde Ilse Moses. Vėliau Ilsė Moses persikėlė į Kauną ir ten sutiko savo būsimą vyrą geologą Rudolfą Kaufmaną. Rudolfas Kaufmanas, gelbėdamasis nuo nacių persekiojimo, į Kauną atvyko prieškariu iš Karaliaučiaus ir kurį laiką gyveno Makso ir Helenos Holzmanų šeimoje, vėliau Rudolfas Kaufmanas su žmona Ilse apsigyveno Lietuvių gatvėje (buvusi Prūsų g.). Sovietmečiu Rudolfas Kaufmanas gavo darbą Vilniaus universitete ir su žmona persikėlė į Vilnių. Deja, nacių okupacijos pradžioje Rudolfas Kaufmanas žuvo, o Ilsė Kaufman pateko į Vilniaus getą. Padedant Vokietijos pilietei panelei Jörisch, Ilsei Kaufman pavyko pabėgti iš priverstinio darbo brigados Vilniuje ir pasiekti Helenos Holzman butą Kaune ir kurį laiką ten slapstėsi. Šioje šeimoje prieglobstį rado ne vienas pabėgėlis iš Vokietijos. Šiuo metu Kaune gyvenanti Helenos Holzman išgelbėta ir po karo įdukrinta Fruma Vitkinaitė-Kučinskienė prisimena: „Su Ilse Kaufman (Moses), vadinta Mozyte, susipažinau Helenos ir Margaritos Holzman namuose slapstymosi metu 1943–1944 metais. Gerai prisimenu, kai kilus pavojui staigiai turėjome apleisti Helenos Holzman namus, aš grįžau į našlaičių namus, kur slapsčiausi anksčiau, o Mozytę priglaudė prieškariu su ja dirbusi jos draugė Elena Budvytienė, gyvenusi Kaune, Žemaičių gatvėje. Tai aprašyta ir Helenos Holzman knygoje „Šitas vaikas turi gyventi“, p. 224. Vėliau Ilsė slapstėsi Karaliaučiuje pas Holzmanų šeimos draugę panelę Jörisch.“ Vilniuje gyvenanti Budvyčių dukra Regina Agata Budvytytė gerai prisimena, kaip tėvai uždraudė kalbėti su pirmame aukšte gyvenusiu vokiečių karininku, kad neprasitartų, apie jų namuose atsiradusią naują gyventoją Ilsę Kaufman. Baigusis karui 1945 m. Ilsė Kaufman grįžo į Kauną ir apsigyveno pas draugę, tačiau beveik kasdien aplankydavo Holzman, kurios namuose tuo metu jau nuolat gyveno Fruma Vitkinaitė (vėliau Kučinskienė). Kai pabėgėliams iš Karaliaučiaus buvo leista išvykti iš Sovietų Sąjungos, emigravo ir Ilsė Kaufman. Kurį laiką ji gyveno Londone, vėliau išvyko į JAV ir ten gyveno iki mirties. Deja, po karo Ilsei Kaufman taip ir nepavyko susitikti su savo drauge ir gelbėtoja Elena Budvytiene, nes 1945 m. balandžio 26 d. Elena Budvytienė su abiem vaikais – Regina Agata ir Arvydu bei motina Elizaveta Klemm kaip vokiečiai buvo ištremti į Tadžikiją. Antanas Budvytis tuo metu dirbo Šilutėje, todėl išvengė tremties, bet 1950 m. pats atvyko į tremties vietą pas artimuosius. Į Lietuvą Budvyčiai grįžo 1957 m. ir patyrė visus buvusių tremtinių sunkumus: vaikams siekiant mokslo, vėliau ieškant darbo. Elenos Budvytienės gerumą prisimena ir per Holokaustą Kaune išgelbėta Julijana Zarchi, kurios tėvas žydas Mauša Zarchi buvo nužudytas, o Julijana su motina vokiete Greta Zarchi kartu su Elena Budvytiene, jos vaikais ir motina tuo pačiu ešelonu buvo ištremtos į Tadžikiją ir kartu patyrė visus tremties sunkumus.