Žydų gelbėtojai
Grigorovič Sergej
Iš Sergejaus Grigorovičiaus dukters Tatjanos Grigorovič-Bogdanovič prisiminimų
Per Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupacijos metais, mano tėvas Sergejus Grigorovičius dirbo sunkvežimio vairuotoju. 1943 m. mano tėvas vežiodavo rąstus iš Rūdininkų girios į lentpjūvę Vilniuje. Lentas tekdavo vežti atgal Rūdininkų girininkui ūkio darbams. Mano tėvas sudėdavo lentas sunkvežimyje taip, kad mašinos kėbule liktų laisvos vietos. Ten jis perveždavo žydus į Rūdininkų girią. Tačiau kažkas atsekė jį, taip pat atsekė girininko ryšį su girioje gyvenančiais žydais. 1943 m. girininką ir jo nėščią žmoną policininkai sušaudė. Mano tėvą apie tai įspėjo, kai jis buvo pakeliui į Rūdininkų girią. Jis spėjo apsisukti ir, aidint pavymui paleistiems šūviams, grįžo atgal į Vilnių.
Per Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupacijos metais, mano tėvas Sergejus Grigorovičius dirbo sunkvežimio vairuotoju. 1943 m. mano tėvas vežiodavo rąstus iš Rūdininkų girios į lentpjūvę Vilniuje. Lentas tekdavo vežti atgal Rūdininkų girininkui ūkio darbams. Mano tėvas sudėdavo lentas sunkvežimyje taip, kad mašinos kėbule liktų laisvos vietos. Ten jis perveždavo žydus į Rūdininkų girią. Tačiau kažkas atsekė jį, taip pat atsekė girininko ryšį su girioje gyvenančiais žydais. 1943 m. girininką ir jo nėščią žmoną policininkai sušaudė. Mano tėvą apie tai įspėjo, kai jis buvo pakeliui į Rūdininkų girią. Jis spėjo apsisukti ir, aidint pavymui paleistiems šūviams, grįžo atgal į Vilnių.