Žydų gelbėtojai
Jucevičius Stasys
STASYS JUCEVIČIUS
Zeejevui ir Rivai Michnovskiams nacių okupacijos metais teko patirti daug skausmo ir išbandymų. Zeejevas Michnovskis (Lietuvoje buvo vadinamas Vulfu Michnovskiu) gimė Lazdijuose, ten jį ir užklupo 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs karas tarp hitlerinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Iš pradžių nacių okupantai Lazdijų žydus surinko ir uždarė daržinėse. Ten jie kentė patyčias ir fizines skriaudas. 1941-ųjų rugsėjį juos perkėlė į Kaktiškes, už kilometro nuo Lazdijų, kur buvo įsteigta laikinoji žydų izoliacijos stovykla-getas. 1941-ųjų spalio 30 d. Zeejevas sužinojo, kad stovykla bus likviduota. Tą pačią naktį jis pabėgo su savo būsima žmona, rabino Geršteino dukra Rivka. Kaktiškėse likę visi Zeejevo ir Rivkos artimieji – tėvai, seserys, broliai – buvo nužudyti. Iš pradžių Michnovskiai laikiną prieglobstį rado viename kaime valstiečių ortodoksų šeimoje. Ten Zeejevas sutiko prieškario laikų draugą Kazį Kuprėną. Jis buvo vedęs žydę iš Lazdijų, kurią kartu su kitais žydais ir gelbėjo. Kazys Kuprėnas padėjo Zeejevui ir Rivkai pasiekti Kauno getą, kur, kaip jiems tada atrodė, bus saugiau. Nors Kauno gete išties buvo daugiau vilties išlikti gyviems, tačiau kiekviena diena galėjo būti paskutinė. Kartą, kai geto kalinius varė į darbus, Zeejevas pamatė žmogų, kuris jam priminė mokyklos laikų draugą. Zeejevas pasistengė atsidurti kolonos krašte ir neapsiriko – tai iš tiesų buvo dviem metais vyresnis mokyklos draugas Stasys Jucevičius, su kuriuo Zeejevas (Vulfas) dažnai eidavo į čiuožyklą. Stasys iš pradžių nepažino Zeejevo – jis itin pasikeitė po to, ką jam teko patirti. Vėliau Stasys ne kartą padėjo Vulfui. Per vieną tokių susitikimų Zeejevas atsargiai paklausė draugo, ar jis negalėtų padėti jam pabėgti iš geto. Stasys atsakė, kad jam padėti pabėgti nebūtų labai sudėtinga – rudaplaukis, mėlynakis, lietuviškai kalba be priekaištų, o štai jo žmonos Rivkos tautybė veide įrašyta – nenuslėpsi. Tačiau Zeejevas atsisakė bėgti be žmonos. Stasys tai suprato: prieš pat karą jo žmoną ir vaiką išvežė į Sibirą ir jis nenustojo savęs kaltinti, kad tada nebuvo kartu su jam brangiausiais žmonėmis. Praėjus kuriam laikui Stasys pranešė Michnovskiams, kad surado jiems padėti sutikusius žmones Lazdijų rajone. 1943 m. spalį Zeejevas ir Rivka pabėgo iš Kauno geto, nuėjo į Stasio Jucevičiaus namus ir ten slapstėsi keletą dienų. Po to Stasys nuvežė Michnovskius į savo tėvų namus Lazdijuose (105 km nuo Kauno). Ten jie pernakvojo, o vėliau Stasys juos perkėlė į klojimą vidury lauko. Klojimas priklausė valstiečiui Pranui Bradauskui, kurio Michnovskiai nepažinojo. Zeejevas ir Rivka šiame klojime išbuvo 9 mėnesius. Visą tą laiką Pranas Bradauskas ir jo žmona Jadvyga gerai jais rūpinosi, Stasys Jucevičus taip pat juos palaikė. Kelias dienas prieš išlaisvinimą, didėjant bėglių srautui, Zeejevas ir Rivka paliko klojimą, bijodami, kad kas nors gali išaiškinti jų slapstymosi vietą iki Raudonosios armijos atėjimo, ir slapstėsi miške. Po karo jie sugrįžo į Lazdijus, ten gyveno iki 1946-ųjų, kol emigravo į Lenkiją. Frontui priartėjus, Stasys Jucevičius kartu su daugeliu lietuvių pabėgėlių pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Kanadoje, palaikė ryšį su Izraelyje gyvenančiu savo draugu Zeejevu Michnovskiu ir jo žmona Riva. Stasys Jucevičius ir Kazys Kuprėnas pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 1980 m., Jadvyga ir Pranas Bradauskai – 2005 m., jie apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Zeejevui ir Rivai Michnovskiams nacių okupacijos metais teko patirti daug skausmo ir išbandymų. Zeejevas Michnovskis (Lietuvoje buvo vadinamas Vulfu Michnovskiu) gimė Lazdijuose, ten jį ir užklupo 1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs karas tarp hitlerinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Iš pradžių nacių okupantai Lazdijų žydus surinko ir uždarė daržinėse. Ten jie kentė patyčias ir fizines skriaudas. 1941-ųjų rugsėjį juos perkėlė į Kaktiškes, už kilometro nuo Lazdijų, kur buvo įsteigta laikinoji žydų izoliacijos stovykla-getas. 1941-ųjų spalio 30 d. Zeejevas sužinojo, kad stovykla bus likviduota. Tą pačią naktį jis pabėgo su savo būsima žmona, rabino Geršteino dukra Rivka. Kaktiškėse likę visi Zeejevo ir Rivkos artimieji – tėvai, seserys, broliai – buvo nužudyti. Iš pradžių Michnovskiai laikiną prieglobstį rado viename kaime valstiečių ortodoksų šeimoje. Ten Zeejevas sutiko prieškario laikų draugą Kazį Kuprėną. Jis buvo vedęs žydę iš Lazdijų, kurią kartu su kitais žydais ir gelbėjo. Kazys Kuprėnas padėjo Zeejevui ir Rivkai pasiekti Kauno getą, kur, kaip jiems tada atrodė, bus saugiau. Nors Kauno gete išties buvo daugiau vilties išlikti gyviems, tačiau kiekviena diena galėjo būti paskutinė. Kartą, kai geto kalinius varė į darbus, Zeejevas pamatė žmogų, kuris jam priminė mokyklos laikų draugą. Zeejevas pasistengė atsidurti kolonos krašte ir neapsiriko – tai iš tiesų buvo dviem metais vyresnis mokyklos draugas Stasys Jucevičius, su kuriuo Zeejevas (Vulfas) dažnai eidavo į čiuožyklą. Stasys iš pradžių nepažino Zeejevo – jis itin pasikeitė po to, ką jam teko patirti. Vėliau Stasys ne kartą padėjo Vulfui. Per vieną tokių susitikimų Zeejevas atsargiai paklausė draugo, ar jis negalėtų padėti jam pabėgti iš geto. Stasys atsakė, kad jam padėti pabėgti nebūtų labai sudėtinga – rudaplaukis, mėlynakis, lietuviškai kalba be priekaištų, o štai jo žmonos Rivkos tautybė veide įrašyta – nenuslėpsi. Tačiau Zeejevas atsisakė bėgti be žmonos. Stasys tai suprato: prieš pat karą jo žmoną ir vaiką išvežė į Sibirą ir jis nenustojo savęs kaltinti, kad tada nebuvo kartu su jam brangiausiais žmonėmis. Praėjus kuriam laikui Stasys pranešė Michnovskiams, kad surado jiems padėti sutikusius žmones Lazdijų rajone. 1943 m. spalį Zeejevas ir Rivka pabėgo iš Kauno geto, nuėjo į Stasio Jucevičiaus namus ir ten slapstėsi keletą dienų. Po to Stasys nuvežė Michnovskius į savo tėvų namus Lazdijuose (105 km nuo Kauno). Ten jie pernakvojo, o vėliau Stasys juos perkėlė į klojimą vidury lauko. Klojimas priklausė valstiečiui Pranui Bradauskui, kurio Michnovskiai nepažinojo. Zeejevas ir Rivka šiame klojime išbuvo 9 mėnesius. Visą tą laiką Pranas Bradauskas ir jo žmona Jadvyga gerai jais rūpinosi, Stasys Jucevičus taip pat juos palaikė. Kelias dienas prieš išlaisvinimą, didėjant bėglių srautui, Zeejevas ir Rivka paliko klojimą, bijodami, kad kas nors gali išaiškinti jų slapstymosi vietą iki Raudonosios armijos atėjimo, ir slapstėsi miške. Po karo jie sugrįžo į Lazdijus, ten gyveno iki 1946-ųjų, kol emigravo į Lenkiją. Frontui priartėjus, Stasys Jucevičius kartu su daugeliu lietuvių pabėgėlių pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Kanadoje, palaikė ryšį su Izraelyje gyvenančiu savo draugu Zeejevu Michnovskiu ir jo žmona Riva. Stasys Jucevičius ir Kazys Kuprėnas pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais 1980 m., Jadvyga ir Pranas Bradauskai – 2005 m., jie apdovanoti ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
raktažodžiai: gelbėtojai Jucevičius Vulfas Michnovskis (Zeev Michnovsky); Riva Michnovskienė (Michnovsky)