Žydų gelbėtojai

Alytaus rajone, Simno mieste prieš II-jį pasaulinį karą gyveno žydų Vainšteinų šeima: Mejeris Vainšteinas su žmona Ruhama Rubinštein ir keturi jų sūnūs: Jehuda, Josifas, Benjaminas ir Abelis. 1941 m. birželio 22 d. į Simną įsiveržė vokiečiai, prasidėjo žydų genocidas. 1941 m. rugpjūčio 22 d. vokiečiai ir jų vietiniai pagalbininkai Simne atrinko apie 100 jaunesnių, fiziškai stiprių žydų vyrų ir išvežė į Alytų. Į šią grupę pateko ir Mejeris Vainšteinas su sūnum Benjaminu. Juos sušaudė miške netoli Alytaus kalėjimo. Simne liko tik seni žydai ir moterys su vaikais. Rugsėjo 10 d. visiems likusiems žydams buvo įsakyta susirinkti į barakus, kuriuos buvo pasistatę rusų kareiviai. Suimtieji tikėjosi, kad iš čia juos išveš į kitą miestą darbams. Tačiau 1941 m. rugsėjo 12 d. miške prie Kalesninkų kaimo Hamanno skrajojantis būrys sušaudė 414 žmonių – 68 vyrus, 197 moteris ir 149 vaikus. Tarp jų buvo ir Abelio ir Josifo Vainšteinų motina Ruhama su broliuku Jehuda.
Kai kuriems Simno žydams pavyko pasislėpti ir išvengti mirties. Jų tarpe buvo ir Abelis Vainšteinas (vėliau Aba Gefenas) ir jo jaunesnysis brolis Josifas. Juos abu Simno gyventojai vadino “Maksiukais”. Vainšteinams padėjo išsigelbėti Simno ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tarp Abelio ir Josifo gelbėtojų buvo ir ne kartą juos globojusios Juknelevičių ir Kazakevičių šeimos.
1945 m. su lenkų repatriantų grupe Abelis Vainšteinas (dabar Aba Gefenas) ir jo brolis Josifas išvyko iš Lietuvos. Aba Gefenas savo knygose „Defying the Holocaust: a Diplomat Report“ ir „Israel at Crossroads“ (Gefen Publishing House, Jerusalem, 2001) mini ir Juknelevičių bei Kazakevičių šeimų pagalbą karo metais. Besislapstantiems ir jų gelbėtojams pavojus grėsdavo nuolat, Juknelevičių namuose ne kartą buvo kratos, Abeliui ir Josifui dažnai tekdavo keisti slapstymosi vietas. Iš Abos Gefeno 2012 m. laiško Adomos ir Elenos Juknelevičių anūkui Romualdui: Juknelevičiai ir Kazakevičiai buvo labai geri žmonės ir aš lankiausi pas juos daugelį kartų, kai slapsčiausi nuo nacių. Aš apsistodavau pas juos tik vienai arba kelioms dienoms, bet mano jaunesnysis brolis Josifas būdavo pas juos savaitę arba dvi. Aš labai gerai prisimenu ir Kazakevičius, jų dukterį Jadvygą.“
Laimei, dėka jiems padėjusių geraširdžių ir drąsių valstiečių, Abeliui ir Josifui Vainšteinams pavyko išvengti jų artimųjų ir daugumos Simno žydų tragiško likimo. Abai Gefenui (Abeliui Vainšteinui) prašant, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais (po mirties) šiandien apdovanoti buvusieji Simno Kolonistų kaimo ūkininkai: Adomas ir Elena Juknelevičiai bei Vincas ir Zuzana Kazakevičiai ir jų duktė Jadvyga Kazakevičiūtė (dabar Jadvyga Juknelevičienė).