Žydų gelbėtojai

Danielius JURKUS Marija JURKIENĖ Jokūbas ir Julija Rossijanskiai su savo dukra Sofija pabėgo iš Vilniaus geto prieš pat jo likvidavimą. Pradžioje jie bandė slapstytis pas įvairius savo pažįstamus, kol likimas nesuvedė jų su visai prieš karą nepažįstamais žmonėmis – Danieliumi ir Marija Jurkais. Danielius ir Marija tuo metu gyveno Vilniuje, Žvėryno rajone. Jie nepabijojo priglausti persekiojamųjų žmonių, nors ir rizikavo, kad juos gali pastebėti kaimynai. Vilniaus lenkų antifašistinio pogrindžio nariams padedant, visi Rossijanskių šeimos nariai gavo dokumentus su lenkiškomis pavardėmis. 1944-ųjų pavasarį Rossijanskių dukra Sofija buvo perkelta pas Mariją Deimart, kuri ja rūpinosi kaip savo vaiku. Tuo tarpu Zofijos tėvai Jokūbas ir Julija pasiliko pas Jurkus iki išlaisvinimo. Iš karto po karo Rossijanskių šeima emigravo, palikusi Marijai ir Danieliui Jurkams savo liudijimą ir gilų padėkos laišką apie pasiaukojamą Danieliaus ir Marijos pagalbą be jų gyvybės išgelbėjimą. Praėjus daugeliui metų, Sofijai Rossijanskaja-Lurje pavyko surasti Marijos ir Danieliaus Jurkų sūnų Algirdą, o dabar, Kaune gyvenantis Pasaulio Tautų Teisuolio Danieliaus Jurkaus anūkas ir jo bendravardis Danielius pratęsė susirašinėjimą su Sofija Rossijanskaja-Lurje, gyvenančia Keiptaune.