Žydų gelbėtojai

Juozas KATINSKAS, Marija KATINSKIENĖ Kotryna KATINSKAITĖ, Ona KATINSKAITĖ-DOVEIKIENĖ Tobijas Jafetas gimė Kaune Bertos ir Rafaelio Jaffetų šeimoje. Berta ir Rafaelis turėjo tris sūnus – vyriausias Azrielis, vidurinysis – Fima (mirė būdamas šešerių) ir Tobijas jauniausias. 1939 metais šeima emigravo į Angliją. Pas juos iš Lietuvos atvyko pasisvečiuoti Tobijo pusseserė Onutė Katinskaitė, kuri tik ką baigė gimnaziją. Tačiau Europoje darėsi vis neramiau ir Tobijo motina nusprendė parvežti mergaitę į Kauną, kartu su savimi ji pasiėmė ir Tobiją. 1940 metais Lietuvoje pasikeitė valdžia, vizos nebegaliojo, ir Berta su Tobijumi nebegalėjo grįžti į Angliją. Tobijo tėvas ir vyresnysis brolis pasiliko Anglijoje. 1941-jų rugpjūtį Berta ir Tobijas buvo priversti persikraustyti į getą. Po Vaikų akcijos Berta nusprendė bandyti gelbėti Tobiją, išvesti sūnų iš geto. Ji tai suorganizavo padedant savo seseriai Mašai, kuri buvo ištekėjusi už lietuvio Juozo Katinsko. Kai 1944-ais metais, vieną balandžio dieną, Tobijas išėjo iš geto, sutartoje vietoje jį pasitiko Kotryna Katinskaitė, Juozo Katinsko sesuo ir pusseserė Onutė. Visi kartu jie nuėjo į butą, kuriame gyveno Tobijo pusbrolio Liovos Frenkelio auklė Pranė Špokaitė-Juodvalkienė. Katinskai parūpino Tobijui dokumentus Jono Vaitkevičiaus vardu ir kitą rytą Kotryna, Onutė ir Tobijas įsėdo į traukinį ir visi atvyko į Vilnių pas Juozą ir Mašą Katinskus. Šioje šeimoje gyvendamas nelegaliai ir slėpdamasis nuo pašalinių akių (bute dar gyveno du įnamiai – studentas ir policininkas), Tobijas ir sulaukė išvadavimo 1944-ųjų liepą. Tobijo motina Berta Jaffetienė žuvo likviduojant Kauno getą. Likęs gyventi Lietuvoje, Mašos ir Juozo Katinskų šeimoje, Tobijas Jafetas įgijo išsilavinimą, vėliau sukūrė šeimą, dirba ir gyvena Vilniuje.