Žydų gelbėtojai
Adomaitis Jonas
Iš Jakovo Gurvičiaus prisiminimų „Pasmerktųjų gelbėjimosi kelias“
<..> Stanislava Dausinienė ir jos artimieji – sūnus Stanislovas Dausinas ir jo žmona Zuzana, dukra Elena Adomaitienė (Dausinaitė) ir jos vyras Jonas Adomaitis ė per visą karą gelbėjo žydus. Ši šeima buvo mano angelas sargas visu okupacijos laikotarpiu. Jei ne šie gerieji žmonės, kažin ar aš ir mano motina bei daug kitų žydų būtume likę gyvi.
Iškilus pavojui, Dausinų šeimos nariai surasdavo mums vietą pas kitus patikimus gelbėtojus. Tiek aš, tiek mano motina pas Stanislavą Dausinienę beldėmės ne vieną kartą. Man gerai žinoma, kad 1943 metų pavasarį Stanislava priėmė į savo namus telšiškių gydytojų Miros ir Mošės Blatų dukrą Libą. Kai 1944-ųjų rugpjūtį prie Telšių priartėjo frontas, Stanislava Dausinienė kartu su jos gelbėjama mergaite buvo areštuotos ir uždarytos į Telšių kalėjimą. Jos tik per plauką išvengė mirties: abi pabėgo iš kalėjimo kilus sumaiščiai, vokiečiams traukiantis iš miesto.
Dausinienė buvo prisiekusi adventistė. Ne tik ji, bet ir kiti adventistai stengėsi padėti žydams. Tokia buvo jų nuostata. Kartu su mama tarp adventistų prabuvome iki birželio. <...>
Iš IV knygos Gyvybę ir duoną nešančios rankos
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
<..> Stanislava Dausinienė ir jos artimieji – sūnus Stanislovas Dausinas ir jo žmona Zuzana, dukra Elena Adomaitienė (Dausinaitė) ir jos vyras Jonas Adomaitis ė per visą karą gelbėjo žydus. Ši šeima buvo mano angelas sargas visu okupacijos laikotarpiu. Jei ne šie gerieji žmonės, kažin ar aš ir mano motina bei daug kitų žydų būtume likę gyvi.
Iškilus pavojui, Dausinų šeimos nariai surasdavo mums vietą pas kitus patikimus gelbėtojus. Tiek aš, tiek mano motina pas Stanislavą Dausinienę beldėmės ne vieną kartą. Man gerai žinoma, kad 1943 metų pavasarį Stanislava priėmė į savo namus telšiškių gydytojų Miros ir Mošės Blatų dukrą Libą. Kai 1944-ųjų rugpjūtį prie Telšių priartėjo frontas, Stanislava Dausinienė kartu su jos gelbėjama mergaite buvo areštuotos ir uždarytos į Telšių kalėjimą. Jos tik per plauką išvengė mirties: abi pabėgo iš kalėjimo kilus sumaiščiai, vokiečiams traukiantis iš miesto.
Dausinienė buvo prisiekusi adventistė. Ne tik ji, bet ir kiti adventistai stengėsi padėti žydams. Tokia buvo jų nuostata. Kartu su mama tarp adventistų prabuvome iki birželio. <...>
Iš IV knygos Gyvybę ir duoną nešančios rankos
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus