Žydų gelbėtojai
Matora Anna
Anna Matora
Karo metais Anna Matora gyveno su dviem savo dukterimis Kaune. Jos vyras buvo pašauktas į Raudonąją armiją, ir jai vienai teko rūpintis šeima. 1941 metų lapkritį ji išnuomojo vieną iš dviejų savo buto kambarių jaunam lenkui Jurijui (Ireneusz) Vengliševskiui, dirbusiam elektriku. Jurijui pritruko jo uždirbamų pinigų nuomai apmokėti, ir Anna leido jam gyventi savo bute, neimdama mokesčio.
Pamažu tarp šeimininkės ir nuomininko užsimezgė draugystė, ir Anna sužinojo, kad jis ne lenkas, o žydas, pabėgęs prieš prasidedant karui iš Lenkijos miestelio Piotrków Tribunalski į Lietuvą. Karui prasidėjus, jis buvo įkalintas Kauno gete, tačiau vieną naktį peršoko per tvorą ir pabėgo. Jurijus (Ireneusz) laisvai kalbėjo lenkiškai, jo tikras vardas buvo lenkiškas – Ireneusz, todėl jis prisistatė lenku. Tačiau jo būsimoji žmona Zlata Linkowska liko Kauno gete, ir jis pergyveno dėl jos likimo. Jurijui paprašius, Anna susitikdavo su Zlata, kai ji grįždavo iš darbo oro uoste kartu su žydų darbininkų brigada, perduodavo jai laiškus, pinigus ir kitus Jurijaus siuntinėlius.
Anna buvo labai supratinga moteris. Kai Jurijui reikėdavo išeiti į miestą, ji net leisdavo jam pasiimti savo dukteris – taip būdavo jam saugiau, bet labai pavojinga mergaitėms ir jų motinai.
Po karo Zlata ir Jurijus-Ireneusz (vėliau Jerry Bengall) susirado vienas kitą Austrijoje, ir jie kartu išvyko į Jungtines Valstijas.
Karo metais Anna Matora gyveno su dviem savo dukterimis Kaune. Jos vyras buvo pašauktas į Raudonąją armiją, ir jai vienai teko rūpintis šeima. 1941 metų lapkritį ji išnuomojo vieną iš dviejų savo buto kambarių jaunam lenkui Jurijui (Ireneusz) Vengliševskiui, dirbusiam elektriku. Jurijui pritruko jo uždirbamų pinigų nuomai apmokėti, ir Anna leido jam gyventi savo bute, neimdama mokesčio.
Pamažu tarp šeimininkės ir nuomininko užsimezgė draugystė, ir Anna sužinojo, kad jis ne lenkas, o žydas, pabėgęs prieš prasidedant karui iš Lenkijos miestelio Piotrków Tribunalski į Lietuvą. Karui prasidėjus, jis buvo įkalintas Kauno gete, tačiau vieną naktį peršoko per tvorą ir pabėgo. Jurijus (Ireneusz) laisvai kalbėjo lenkiškai, jo tikras vardas buvo lenkiškas – Ireneusz, todėl jis prisistatė lenku. Tačiau jo būsimoji žmona Zlata Linkowska liko Kauno gete, ir jis pergyveno dėl jos likimo. Jurijui paprašius, Anna susitikdavo su Zlata, kai ji grįždavo iš darbo oro uoste kartu su žydų darbininkų brigada, perduodavo jai laiškus, pinigus ir kitus Jurijaus siuntinėlius.
Anna buvo labai supratinga moteris. Kai Jurijui reikėdavo išeiti į miestą, ji net leisdavo jam pasiimti savo dukteris – taip būdavo jam saugiau, bet labai pavojinga mergaitėms ir jų motinai.
Po karo Zlata ir Jurijus-Ireneusz (vėliau Jerry Bengall) susirado vienas kitą Austrijoje, ir jie kartu išvyko į Jungtines Valstijas.