Žydų gelbėtojai
Olšvang (Osauskaitė, Osowska) Jozefa
Jozefa Olšvang-Osauskaitė
Jozefa Olšvang-Osauskaitė buvo gimusi katalikų šeimoje, nors jos motina buvo krikštyta žydė. Jozefos vyras, žydas, dirbo finansų ministerijoje ir prasidėjus karui kartu su kitais Tarybų Sąjungos valdininkais pasitraukė į Rusiją. Jozefa ir jos motina liko Kaune. Namo, kuriame jos gyveno, valdytojas per viena naktį iš uolaus komunisto virto aršiu naciu. Jozefa su motina buvo priverstos išsikelti iš savo buto. Jas priėmė draugai lietuviai, gyvenę savo namelyje kitame miesto rajone. Ši šeima padėjo Jozefai gauti pasą mergautine pavarde Osauskaitė, nes „Olšvang“ skambėjo per daug žydiškai. Nepaisant to, Jozefa ir jos motina gyveno nuolatinėje baimėje.
1941 metų rudenį Esterai Rutkevič pavyko ištrukti iš Kauno geto. Jozefa, nors jai pačiai grėsė pavojus, priėmė Esterą pas save. Namo šeimininkė – Jozefos draugė – irgi sutiko padėti Esterai. Jozefai pavyko gauti Esterai lietuvišką pasą. Kadangi ir pati Jozefa jautės nesaugi, ji pasistengė rasti Esterai kitą prieglobstį. Pirma Jozefa rado Esterai tarnaitės darbą vienoje lietuvių šeimoje, tačiau netrukus tie žmonės suprato, kad priėmė dirbti žydę, ir Jozefa Esterą iš ten pasiėmė. Teko ieškoti kitų vietų.
Globojama Jozefos, Estera Rutkevič-Gavenda išgyveno per nacių okupaciją. Po karo ji išvyko į Izraelį.
Jozefa Olšvang-Osauskaitė buvo gimusi katalikų šeimoje, nors jos motina buvo krikštyta žydė. Jozefos vyras, žydas, dirbo finansų ministerijoje ir prasidėjus karui kartu su kitais Tarybų Sąjungos valdininkais pasitraukė į Rusiją. Jozefa ir jos motina liko Kaune. Namo, kuriame jos gyveno, valdytojas per viena naktį iš uolaus komunisto virto aršiu naciu. Jozefa su motina buvo priverstos išsikelti iš savo buto. Jas priėmė draugai lietuviai, gyvenę savo namelyje kitame miesto rajone. Ši šeima padėjo Jozefai gauti pasą mergautine pavarde Osauskaitė, nes „Olšvang“ skambėjo per daug žydiškai. Nepaisant to, Jozefa ir jos motina gyveno nuolatinėje baimėje.
1941 metų rudenį Esterai Rutkevič pavyko ištrukti iš Kauno geto. Jozefa, nors jai pačiai grėsė pavojus, priėmė Esterą pas save. Namo šeimininkė – Jozefos draugė – irgi sutiko padėti Esterai. Jozefai pavyko gauti Esterai lietuvišką pasą. Kadangi ir pati Jozefa jautės nesaugi, ji pasistengė rasti Esterai kitą prieglobstį. Pirma Jozefa rado Esterai tarnaitės darbą vienoje lietuvių šeimoje, tačiau netrukus tie žmonės suprato, kad priėmė dirbti žydę, ir Jozefa Esterą iš ten pasiėmė. Teko ieškoti kitų vietų.
Globojama Jozefos, Estera Rutkevič-Gavenda išgyveno per nacių okupaciją. Po karo ji išvyko į Izraelį.