Žydų gelbėtojai
Petravičius Romanas Antanas
Iš Živilės Strolytės, Petravičių šeimos archyvo saugotojos rašto muziejui:
1943 metais daug darbingų vyrų ir moterų buvo išvežti į esančias apie Šiaulius darbo (koncentracijos) stovyklas. Viena iš tokių buvo Daugėlių stovykla netoli Guragių kaimo. 1943 m. spalio mėn. pabaigoje dviem žydų moterims Rivai Jašaitei ir Rajai (Raisai) Levitaitei, aktyviai padedant Romanui Antanui Petravičiui, pavyko ištrūkti iš Daugėlių darbo stovyklos, į kurią jos buvo perkeltos iš Šiaulių geto.
Abidvi moterys rado prieglobstį Petravičių šeimoje Guragių km., kur jomis buvo tėviškai rūpinamasi. Nepaisant tykančių pavojų, slapstymas buvo sėkmingas ir moterys sulaukė išvadavimo 1944 m. rugpjūčio mėnesį. Kelerius metus po išvadavimo jos gyveno Šiaulių mieste, Vilniaus g-je. 52.
Po karo R. A. Petravičius buvo tarybinių organų pakviestas kaip inžinierius-elektrikas dalyvauti Pavenčių cukraus fabriko atstatyme. Ten jis dirbo nuo 1946 m. balandžio mėn. iki suėmimo 1950 m. vasario 6 d.
Represiniai organai apkaltino R. A. Petravičių dalyvavimu Lietuvos savanorių-kūrėjų veikloje bei priklausymu Lietuvių Tautininkų sąjungai. Neištvėręs kankinimų NKVD požemiuose, R. A. Petravičius mirė 1950 m. vasario mėn. 15 d. (reabilituotas 1989.01.16). Claudia Antoinette Viricel-Petravičienė buvo suimta 1950 m. vasario mėn. 13 d. kaip svetimos valstybės agentė už tariamą bendradarbiavimą su vokiečiais. Įvykusio teismo nuosprendis – 10 metų tremtis į Cunko lagerį Krasnojarsko krašte. 1955 m. C. A. Viricel-Petravičienė buvo amnestuota (nesant daiktinių įrodymų) ir grįžo į Kauną.
Sutuoktinių Petravičių suėmimas, tragiška R. A. Petravičiaus žūtis sutrukdė atkurti ryšius su jų išgelbėtomis Raja Levitaite ir Riva Jašaite. Manoma, kad laikui bėgant jos emigravo į Izraelį.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Ypatingame Archyve (LYA) pavyko gauti abiejų moterų liudijimo (patvirtinimo) apie jų išgelbėjimą kopiją № 159-12.
Claudia Antoinette Viricel-Petravičienės pasakojimai ir prisiminimai padėjo man atkurti praeities įvykių chronologiją ir faktus, įskaitant Rajos Levitaitės bei Rivos Jašaitės slapstymą ir išgelbėjimą.
1943 metais daug darbingų vyrų ir moterų buvo išvežti į esančias apie Šiaulius darbo (koncentracijos) stovyklas. Viena iš tokių buvo Daugėlių stovykla netoli Guragių kaimo. 1943 m. spalio mėn. pabaigoje dviem žydų moterims Rivai Jašaitei ir Rajai (Raisai) Levitaitei, aktyviai padedant Romanui Antanui Petravičiui, pavyko ištrūkti iš Daugėlių darbo stovyklos, į kurią jos buvo perkeltos iš Šiaulių geto.
Abidvi moterys rado prieglobstį Petravičių šeimoje Guragių km., kur jomis buvo tėviškai rūpinamasi. Nepaisant tykančių pavojų, slapstymas buvo sėkmingas ir moterys sulaukė išvadavimo 1944 m. rugpjūčio mėnesį. Kelerius metus po išvadavimo jos gyveno Šiaulių mieste, Vilniaus g-je. 52.
Po karo R. A. Petravičius buvo tarybinių organų pakviestas kaip inžinierius-elektrikas dalyvauti Pavenčių cukraus fabriko atstatyme. Ten jis dirbo nuo 1946 m. balandžio mėn. iki suėmimo 1950 m. vasario 6 d.
Represiniai organai apkaltino R. A. Petravičių dalyvavimu Lietuvos savanorių-kūrėjų veikloje bei priklausymu Lietuvių Tautininkų sąjungai. Neištvėręs kankinimų NKVD požemiuose, R. A. Petravičius mirė 1950 m. vasario mėn. 15 d. (reabilituotas 1989.01.16). Claudia Antoinette Viricel-Petravičienė buvo suimta 1950 m. vasario mėn. 13 d. kaip svetimos valstybės agentė už tariamą bendradarbiavimą su vokiečiais. Įvykusio teismo nuosprendis – 10 metų tremtis į Cunko lagerį Krasnojarsko krašte. 1955 m. C. A. Viricel-Petravičienė buvo amnestuota (nesant daiktinių įrodymų) ir grįžo į Kauną.
Sutuoktinių Petravičių suėmimas, tragiška R. A. Petravičiaus žūtis sutrukdė atkurti ryšius su jų išgelbėtomis Raja Levitaite ir Riva Jašaite. Manoma, kad laikui bėgant jos emigravo į Izraelį.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Ypatingame Archyve (LYA) pavyko gauti abiejų moterų liudijimo (patvirtinimo) apie jų išgelbėjimą kopiją № 159-12.
Claudia Antoinette Viricel-Petravičienės pasakojimai ir prisiminimai padėjo man atkurti praeities įvykių chronologiją ir faktus, įskaitant Rajos Levitaitės bei Rivos Jašaitės slapstymą ir išgelbėjimą.