Iš Dveiros Miasnikienės 1945 m. lapkričio 30 d. liudijimo: Aš, žemiau pasirašiusi Dveira Miasnikienė, šiuo patvirtinu, kad vokiečių okupacijos metais, kai žydai buvo žiauriai naikinami, aš, mano duktė Fruma ir anūkė Liuba Gisaitė radome pastogę ir prieglobstį pas Mariją Rusteikaitę Vaiguvos vaikų ir invalidų namuose. Kartu su mumis slapstėsi dar apie penkiolika suaugusių ir vaikų. /.../ Marija Rusteikaitė laikė mus neatlyginamai: maitino, rengė, gydė lygiai taip pat, kaip ir visus kitus. /.../