Žydų gelbėtojai
Faktorių šeima
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, visi Alsėdžių žydai buvo suvaryti į miestelio getą, kuris liepos viduryje buvo likviduotas. Paliko tik Faktorių šeimą: Josefą Berą su žmona Chaja Gita, jų sūnų Izraelį su žmona Feiga ir vaikais Guteliu ir Abraomu, kitą sūnų Mejerį su žmona Chase ir dukterimi Hanele, taip pat dukteris Feigą Fiškinienę, jos vyrą Jochelį Fiškiną ir Adiną Faktoraitę.
Iš Malkos Levitan (Faktoraitės) laiško Daivai Osipovaitei:
Mano tėvai Izraelis ir Feiga Faktoriai prieš karą gyveno Alsėdžiuose. Jie turėjo šeimyninę kailių dirbtuvę, kurioje dirbo kartu su darbininkais. Kai prasidėjo karas ir pradėjo naikinti žydus, visą Faktorių šeimą paliko, kad pabaigtų išdirbti klientų užsakytus kailius. Tarp klientų buvo ir Juozas Straupis. Mano motina Feiga Faktorienė tuo metu laukėsi manęs. Ji prašė, kad žudikai pasigailėtų jos tėvų, brolių bei seserų, bet tie nesutiko. Sakė: „Jeigu dar prašysi, mes tave irgi užmušim“. Taip visus šeimos narius iš motinos pusės nužudė. Tada atvažiavo Juozas Straupis, motina verkdama prašė jį mums padėti. Ir Juozas Straupis pasakė: „Neverk, dukrele, aš jus išgelbėsiu“. Vieną naktį jis atvažiavo su vežimais ir arkliais ir išvežė visą mūsų Faktorių šeimą į Šarnelės kaimą, pas savo kaimynus Juozą ir Adolfiną Kerpauskus.
Iš Izraelio Faktoriaus laiško Šliomai Kurliandčikui:
Laimingai pasiekėm Juozo ir Adolfinos Kerpauskų ūkį. Pas juos apsigyvenom mažam kambarėlyje: iš pradžių dvylika, vėliau šešiolika žmonių (prie mūsų šeimos kiek vėliau prisijungė mano tėvo Josefo Faktoriaus sesuo Chana Ritovienė su dukra Sara Ritovaite iš Telšių geto, irgi išgelbėtos Juozo Straupio, ir berniukas Haris Frakas). Juozas Straupis pristatydavo maistą, o Adolfina Kerpauskienė mums jį virdavo ir atnešdavo. Kerpauskų vaikai buvo dar maži, bet mūsų neišdavė, ir taip pat atnešdavo pavalgyti.
Nors sodyba buvo patogioje vietoje – šalia buvo didelis miškas – tačiau pamažu buvo pradėtos įrenginėti slėptuvės. Pirmoji buvo iškasta po gyvenamuoju namu. Ten 1941 m. lapkričio 1 d. ir gimė Izraelio ir Feigos Faktorių duktė Malka Faktoraitė.
1942 m. pabaigoje, gresiant pavojui, buvo nutarta pakeisti Faktorių gyvenamąją vietą. Juozas Straupis su Juozu Kerpausku prie pastarojo daržinės iškasė ir įrengė slėptuvę su įėjimu iš daržinės. To meto sąlygomis įrengti tokią slėptuvę buvo gana sudėtinga ir pavojinga: reikėjo darbuotis niekam nematant, slėpti iškastą žemę ir neplikti nė menkiausių pėdsakų. Kasti jiems padėjo Šimutis, Antanas Virketis ir Boleslovas Stulpinas. Šiame bunkeryje, užpiltame vieno metro sluoksnio žemės, šeima išgyveno metus.
Padažnėjus kratoms ir įtarimams, 1944 m. vasarį žmonės buvo išskirstyti. Izraelio Faktoriaus brolį Mejerį su žmona Chase ir dukterimi Hanele, tėvus, Josefą su žmona Chaja Gita, dvi seseris Adiną Faktoraitę ir Feigą Fiškinienę su vyru Jocheliu Fiškinu priglaudė kaimo seniūnas Antanas Strikaitis ir jo žmona Stefanija, turėję aštuonis vaikus.
Izraelio ir Feigos Faktorių šeima su dviejų metų dukrele Malka ir keturių ir šešių metų sūnumis Abraomu ir Guteliu prisiglaudė miške iškastame bunkeryje. Septyniems žmonėms maistą nešdavo Kerpauskai. 1944 m. liepą atsitiktiniams praeiviams pastebėjus šeimą, saugumo sumetimais, trumpam (iki rugpjūčio) buvo apsigyventa pas Juozą Straupį, o vėliau buvo persikelta pas Antaną Strikaitį. Pastarasis pasakė: „Ta pati bausmė man bus, ar devynis žmonės suras, ar šešiolika žmonių. Galit pasilikti pas mane.“ Čia juos, gyvenančius daržinėje ant šieno, lankydavo, maistą nešdavo Juozas Straupis ir Juozas Kerpauskas.
1944 m. spalio 7 d. Šarnelės kaime pasirodė Raudonoji Armija. Jai pasirodžius žydai išėjo į laisvę. Beveik visą karą, rizikuodami gyvybėmis, Adolfinos ir Juozo Kerpauskų šeima nuo mirties išslapstė šešiolika žydų. Buvusioje Kerpauskų sodybos vietoje Šarnelės kaime pastatytas paminklinis akmuo ir pasodinti medeliai Kerpauskų šeimos žygdarbiams atminti. Atminimo lentoje užrašyta: „Šioje vietoje vokiečių okupacijos metais ūkininkai Adolfina ir Juozas Kerpauskai savo sodyboje, rizikuodami savo 8 vaikų gyvybėmis, išsaugojo 16 žydų. O sovietiniais laikais jie su vaikais Brone ir Tomu buvo ištremti į Sibirą. Grįžo 1956 metais.“
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, visi Alsėdžių žydai buvo suvaryti į miestelio getą, kuris liepos viduryje buvo likviduotas. Paliko tik Faktorių šeimą: Josefą Berą su žmona Chaja Gita, jų sūnų Izraelį su žmona Feiga ir vaikais Guteliu ir Abraomu, kitą sūnų Mejerį su žmona Chase ir dukterimi Hanele, taip pat dukteris Feigą Fiškinienę, jos vyrą Jochelį Fiškiną ir Adiną Faktoraitę.
Iš Malkos Levitan (Faktoraitės) laiško Daivai Osipovaitei:
Mano tėvai Izraelis ir Feiga Faktoriai prieš karą gyveno Alsėdžiuose. Jie turėjo šeimyninę kailių dirbtuvę, kurioje dirbo kartu su darbininkais. Kai prasidėjo karas ir pradėjo naikinti žydus, visą Faktorių šeimą paliko, kad pabaigtų išdirbti klientų užsakytus kailius. Tarp klientų buvo ir Juozas Straupis. Mano motina Feiga Faktorienė tuo metu laukėsi manęs. Ji prašė, kad žudikai pasigailėtų jos tėvų, brolių bei seserų, bet tie nesutiko. Sakė: „Jeigu dar prašysi, mes tave irgi užmušim“. Taip visus šeimos narius iš motinos pusės nužudė. Tada atvažiavo Juozas Straupis, motina verkdama prašė jį mums padėti. Ir Juozas Straupis pasakė: „Neverk, dukrele, aš jus išgelbėsiu“. Vieną naktį jis atvažiavo su vežimais ir arkliais ir išvežė visą mūsų Faktorių šeimą į Šarnelės kaimą, pas savo kaimynus Juozą ir Adolfiną Kerpauskus.
Iš Izraelio Faktoriaus laiško Šliomai Kurliandčikui:
Laimingai pasiekėm Juozo ir Adolfinos Kerpauskų ūkį. Pas juos apsigyvenom mažam kambarėlyje: iš pradžių dvylika, vėliau šešiolika žmonių (prie mūsų šeimos kiek vėliau prisijungė mano tėvo Josefo Faktoriaus sesuo Chana Ritovienė su dukra Sara Ritovaite iš Telšių geto, irgi išgelbėtos Juozo Straupio, ir berniukas Haris Frakas). Juozas Straupis pristatydavo maistą, o Adolfina Kerpauskienė mums jį virdavo ir atnešdavo. Kerpauskų vaikai buvo dar maži, bet mūsų neišdavė, ir taip pat atnešdavo pavalgyti.
Nors sodyba buvo patogioje vietoje – šalia buvo didelis miškas – tačiau pamažu buvo pradėtos įrenginėti slėptuvės. Pirmoji buvo iškasta po gyvenamuoju namu. Ten 1941 m. lapkričio 1 d. ir gimė Izraelio ir Feigos Faktorių duktė Malka Faktoraitė.
1942 m. pabaigoje, gresiant pavojui, buvo nutarta pakeisti Faktorių gyvenamąją vietą. Juozas Straupis su Juozu Kerpausku prie pastarojo daržinės iškasė ir įrengė slėptuvę su įėjimu iš daržinės. To meto sąlygomis įrengti tokią slėptuvę buvo gana sudėtinga ir pavojinga: reikėjo darbuotis niekam nematant, slėpti iškastą žemę ir neplikti nė menkiausių pėdsakų. Kasti jiems padėjo Šimutis, Antanas Virketis ir Boleslovas Stulpinas. Šiame bunkeryje, užpiltame vieno metro sluoksnio žemės, šeima išgyveno metus.
Padažnėjus kratoms ir įtarimams, 1944 m. vasarį žmonės buvo išskirstyti. Izraelio Faktoriaus brolį Mejerį su žmona Chase ir dukterimi Hanele, tėvus, Josefą su žmona Chaja Gita, dvi seseris Adiną Faktoraitę ir Feigą Fiškinienę su vyru Jocheliu Fiškinu priglaudė kaimo seniūnas Antanas Strikaitis ir jo žmona Stefanija, turėję aštuonis vaikus.
Izraelio ir Feigos Faktorių šeima su dviejų metų dukrele Malka ir keturių ir šešių metų sūnumis Abraomu ir Guteliu prisiglaudė miške iškastame bunkeryje. Septyniems žmonėms maistą nešdavo Kerpauskai. 1944 m. liepą atsitiktiniams praeiviams pastebėjus šeimą, saugumo sumetimais, trumpam (iki rugpjūčio) buvo apsigyventa pas Juozą Straupį, o vėliau buvo persikelta pas Antaną Strikaitį. Pastarasis pasakė: „Ta pati bausmė man bus, ar devynis žmonės suras, ar šešiolika žmonių. Galit pasilikti pas mane.“ Čia juos, gyvenančius daržinėje ant šieno, lankydavo, maistą nešdavo Juozas Straupis ir Juozas Kerpauskas.
1944 m. spalio 7 d. Šarnelės kaime pasirodė Raudonoji Armija. Jai pasirodžius žydai išėjo į laisvę. Beveik visą karą, rizikuodami gyvybėmis, Adolfinos ir Juozo Kerpauskų šeima nuo mirties išslapstė šešiolika žydų. Buvusioje Kerpauskų sodybos vietoje Šarnelės kaime pastatytas paminklinis akmuo ir pasodinti medeliai Kerpauskų šeimos žygdarbiams atminti. Atminimo lentoje užrašyta: „Šioje vietoje vokiečių okupacijos metais ūkininkai Adolfina ir Juozas Kerpauskai savo sodyboje, rizikuodami savo 8 vaikų gyvybėmis, išsaugojo 16 žydų. O sovietiniais laikais jie su vaikais Brone ir Tomu buvo ištremti į Sibirą. Grįžo 1956 metais.“