Žydų gelbėtojai
Jaroslavas ir Teklė RAKEVIČIAI
ir jų vaikai Juozas, Zenonas, Česlovas ir Algimantas
Mes su žydais labai gerai sugyvenome. Buvome kaip viena šeima. Todėl nacių Vokietijai okupavus Lietuvą visa šeima gelbėjome žydus nuo mirties. / Algimantas Rakevičius
Mūsų šeima – tėvai Jaroslavas ir Teklė Rakevičiai kartu su keturiais sūnumis Juozu, Zenonu, Česlovu, Algimantu – gyveno savo ūkyje Keidžių kaime, Viduklės valsčiuje, Raseinių rajone.
Mes su žydais labai gerai sugyvenome. Buvome kaip viena šeima. Todėl nacių Vokietijai okupavus Lietuvą visa šeima gelbėjome žydus nuo mirties. Mes negalėjome leisti, kad nekalti žmonės būtų žudomi. Ėmėmės visų priemonių gelbėti žydus. Tą darėme per visą vokiečių okupacijos laikotarpį ir išgelbėjome nuo pražūties apie penkiasdešimt žydų. Išlikę gyvi žydai sukūrė šeimas, užaugino vaikus, susilaukė anūkų.
Žydų išvedimas iš Kauno geto
Pagal žydų, kurie slapstėsi pas mus vokiečių okupacijos metais, prašymus, kokius žmonės reikia išvesti iš geto, mes važiuodavome į Kauną organizuoti žydų paėmimą ir išvedimą iš geto. Išvedimas iš geto buvo vykdomas įvairiais būdais. Mūsų mama Teklė Rakevičienė 1942 metais susirgo gimdos vėžiu ir buvo paguldyta į Kauno klinikas gydyti. Gydė rentgeno spinduliais, ji priimdavo vieną spindulių seansą per dieną, o po to būdavo laisva. Sutartu laiku mama nueidavo prie geto Vilijampolėje ir nutaikius patogų momentą perduodavo raštelį pirmam pasitaikiusiam žmogui. Raštelyje buvo parašyta, kad mes laukiame sutartoje vietoje žmonių išvedimui. Mama nurodydavo savo atpažinimo ženklus, o tėvas laukdavo, kada bus saugesnis momentas sutikti nurodytus žydus ir su jais išeiti iš miesto. Žydų paėmimas iš geto buvo įvairių variantų: sargybos neapdairumas, užkalbėjimas ir t.t. Išvedimas iš geto buvo daromas keletas kartų. Iš geto buvo išvesta apie trisdešimt žmonių.
Žydų pervedimas iš Kauno geto iki mūsų namų
Išvestus iš Kauno geto žydus reikėjo pervežti iki mūsų namų 80 kilometrų. Saugumo sumetimais tekdavo eiti pėsčiomis, važiuoti su arkliais. Tas procesas trukdavo tris, keturias ir daugiau parų. Mes, broliai, likę namuose, laukdavome jų sugrįžtant. Be to, turėdavome surasti aplinkiniuose kaimuose gerus žmones, kurie sutikdavo priimti žydus. Mūsų namuose buvo žydų gelbėjimo centras, iš kur jie buvo paskirstomi ir apgyvendinami. Dienomis ir naktimis budėdavome, kad būtų laiku pastebėti priešai, vokiečiai, policija ir kiti nepatikimi žmonės. Sužinojus apie vokiečių judėjimą, tekdavo saugomus žydus pervesti į saugesnes vietoves, o vėliau pasiimti atgal.
1993 metais Česlovas Rakevičius buvo pakviestas į Izraelį priimti mūsų šeimos apdovanojimus už žydų gelbėjimą. Buvo įteikti medaliai ir Pasaulio Tautų Teisuolių dokumentai. Visi mes, keturi broliai ir tėvas, buvome pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Mūsų visų pavardės yra įrašytos atminimo lentoje Jeruzalėje, Izraelyje. Įteikdamos medalius, instituto Jad Vašem atstovas pasakė, kad tokia šeima pasaulyje yra viena ir unikali, kuri pasiaukodama išgelbėjo tiek daug žydų tautybės žmonių.
Algimantas Rakevičius
Mes su žydais labai gerai sugyvenome. Buvome kaip viena šeima. Todėl nacių Vokietijai okupavus Lietuvą visa šeima gelbėjome žydus nuo mirties. / Algimantas Rakevičius
Mūsų šeima – tėvai Jaroslavas ir Teklė Rakevičiai kartu su keturiais sūnumis Juozu, Zenonu, Česlovu, Algimantu – gyveno savo ūkyje Keidžių kaime, Viduklės valsčiuje, Raseinių rajone.
Mes su žydais labai gerai sugyvenome. Buvome kaip viena šeima. Todėl nacių Vokietijai okupavus Lietuvą visa šeima gelbėjome žydus nuo mirties. Mes negalėjome leisti, kad nekalti žmonės būtų žudomi. Ėmėmės visų priemonių gelbėti žydus. Tą darėme per visą vokiečių okupacijos laikotarpį ir išgelbėjome nuo pražūties apie penkiasdešimt žydų. Išlikę gyvi žydai sukūrė šeimas, užaugino vaikus, susilaukė anūkų.
Žydų išvedimas iš Kauno geto
Pagal žydų, kurie slapstėsi pas mus vokiečių okupacijos metais, prašymus, kokius žmonės reikia išvesti iš geto, mes važiuodavome į Kauną organizuoti žydų paėmimą ir išvedimą iš geto. Išvedimas iš geto buvo vykdomas įvairiais būdais. Mūsų mama Teklė Rakevičienė 1942 metais susirgo gimdos vėžiu ir buvo paguldyta į Kauno klinikas gydyti. Gydė rentgeno spinduliais, ji priimdavo vieną spindulių seansą per dieną, o po to būdavo laisva. Sutartu laiku mama nueidavo prie geto Vilijampolėje ir nutaikius patogų momentą perduodavo raštelį pirmam pasitaikiusiam žmogui. Raštelyje buvo parašyta, kad mes laukiame sutartoje vietoje žmonių išvedimui. Mama nurodydavo savo atpažinimo ženklus, o tėvas laukdavo, kada bus saugesnis momentas sutikti nurodytus žydus ir su jais išeiti iš miesto. Žydų paėmimas iš geto buvo įvairių variantų: sargybos neapdairumas, užkalbėjimas ir t.t. Išvedimas iš geto buvo daromas keletas kartų. Iš geto buvo išvesta apie trisdešimt žmonių.
Žydų pervedimas iš Kauno geto iki mūsų namų
Išvestus iš Kauno geto žydus reikėjo pervežti iki mūsų namų 80 kilometrų. Saugumo sumetimais tekdavo eiti pėsčiomis, važiuoti su arkliais. Tas procesas trukdavo tris, keturias ir daugiau parų. Mes, broliai, likę namuose, laukdavome jų sugrįžtant. Be to, turėdavome surasti aplinkiniuose kaimuose gerus žmones, kurie sutikdavo priimti žydus. Mūsų namuose buvo žydų gelbėjimo centras, iš kur jie buvo paskirstomi ir apgyvendinami. Dienomis ir naktimis budėdavome, kad būtų laiku pastebėti priešai, vokiečiai, policija ir kiti nepatikimi žmonės. Sužinojus apie vokiečių judėjimą, tekdavo saugomus žydus pervesti į saugesnes vietoves, o vėliau pasiimti atgal.
1993 metais Česlovas Rakevičius buvo pakviestas į Izraelį priimti mūsų šeimos apdovanojimus už žydų gelbėjimą. Buvo įteikti medaliai ir Pasaulio Tautų Teisuolių dokumentai. Visi mes, keturi broliai ir tėvas, buvome pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Mūsų visų pavardės yra įrašytos atminimo lentoje Jeruzalėje, Izraelyje. Įteikdamos medalius, instituto Jad Vašem atstovas pasakė, kad tokia šeima pasaulyje yra viena ir unikali, kuri pasiaukodama išgelbėjo tiek daug žydų tautybės žmonių.
Algimantas Rakevičius