Žydų gelbėtojai

Šviesiam Sofijos Binkienės atminimui ...Kas išgyveno vokiečių okupaciją, tas supranta, ką reiškė žydams tokie namai, kur galima buvo ateiti sunkiausiomis gyvenimo minutėmis. Mums tokie buvo „tetos Zosios“ namai, kuriuos mes juokais vadinome žydų viešbučiu. Ten mes radome ne tik prieglobstį, bet ir širdingą atmosferą, norą padėti, ir tai mums teikė drąsos ir tikėjimo. O tai buvo be galo svarbu tais metais! Iki šiol mes negalime suprasti, kaip iš mažiau nei kuklių uždarbių Sofija Binkienė galėjo išmaitinti tiek alkanų ir atstumtųjų. Vieną kartą radome ją miegančią ant grindų, nes savo lovą ji buvo užleidusi moteriai, tą dieną pabėgusiai iš geto. Brangi „teta Zosia“ mums visada liks atstovė tų drąsių ir atsidavusių lietuvių, kurie nepabijojo mesti iššūkio hitlerininkų budeliams ir tapo karių be ginklo simboliais... Beba Šatenštein-Taborisky, Adina ir Samuelis Segaliai, Raja Judelevičienė, Gita Judelevičiūtė, Margalit Stender-Lonke

Iš Izraelio laikraščio „Наша страна“ („Mūsų šalis“)
1984, balandžio 5