Žydų gelbėtojai
Hiršo Ošerovičiaus liudijimas
Elena Kutorgienė – populiari Kaune akių ligų gydytoja. Daktarė Kutorgienė – lietuvė. Baigė Maskvos universitetą, 1922 metais, atvykusi į Lietuvą, pradėjo dirbti gydytoja OZE, kur daugiausiai gydėsi skurdžiai gyvenantys žydai. Pačiomis pirmosiomis, juodomis hitlerinės okupacijos dienomis, 1941 m. birželį-liepą į daktarę Kutorgienę ėmė kreiptis pagalbos persekiojami žydai. /.../
Prasidėjus sistemingam žydų naikinimui, daktarės Kutorgienės kabinete kartais nakvodavo po septynis ar aštuonis žydus. Imdamiesi didžiausių atsargumo priemonių, jie ateidavo iš vakaro kaip „pacientai“ ir pasilikdavo iki ryto.
1941 m. spalio 28 d. „Didžiosios akcijos” išvakarėse jos kabinete nakvojo 12 žmonių. Daktarė Kutorgienė labai rizikavo, kadangi jos bute gyveno vokiečių karininkas. Mažiausias triukšmas, arba neatsargumas, galėjo kainuoti šiai drąsiai moteriai gyvybę. Vienąsyk kaimynai pamatė, kaip auštant iš jos buto išėjo kruopščiai apsimuturiavęs žmogus. Nuo to laiko ji pradėjo dažnai gauti anoniminius laiškus, kuriuose buvo įspėjama, kad jei ji nenutrauksianti savo ryšių su žydais, sulauksianti mirties. Tačiau šie laiškai jos negąsdino.
Po kiek laiko pas ją atliko kratą. Laimei, kratos metu pašalinių bute nebuvo.
Daktarė Kutorgienė rašė dienoraštį. Šis dienoraštis – pritrenkianti vokiečių vykdomo žydų persekiojimo ir pasityčiojimų istorija. „Gete padėtis siaubinga“, – rašė ji. – „Nepakeliamai sunku gyventi, žinant, kad šalia manęs žmonės taip kenčia ir patiria tokį baisų pažeminimą.“ /.../
„Черная книга“. Sud. Vasilij Grosman ir Ilja Erenburg. Vilnius, 1993
Elena Kutorgienė – populiari Kaune akių ligų gydytoja. Daktarė Kutorgienė – lietuvė. Baigė Maskvos universitetą, 1922 metais, atvykusi į Lietuvą, pradėjo dirbti gydytoja OZE, kur daugiausiai gydėsi skurdžiai gyvenantys žydai. Pačiomis pirmosiomis, juodomis hitlerinės okupacijos dienomis, 1941 m. birželį-liepą į daktarę Kutorgienę ėmė kreiptis pagalbos persekiojami žydai. /.../
Prasidėjus sistemingam žydų naikinimui, daktarės Kutorgienės kabinete kartais nakvodavo po septynis ar aštuonis žydus. Imdamiesi didžiausių atsargumo priemonių, jie ateidavo iš vakaro kaip „pacientai“ ir pasilikdavo iki ryto.
1941 m. spalio 28 d. „Didžiosios akcijos” išvakarėse jos kabinete nakvojo 12 žmonių. Daktarė Kutorgienė labai rizikavo, kadangi jos bute gyveno vokiečių karininkas. Mažiausias triukšmas, arba neatsargumas, galėjo kainuoti šiai drąsiai moteriai gyvybę. Vienąsyk kaimynai pamatė, kaip auštant iš jos buto išėjo kruopščiai apsimuturiavęs žmogus. Nuo to laiko ji pradėjo dažnai gauti anoniminius laiškus, kuriuose buvo įspėjama, kad jei ji nenutrauksianti savo ryšių su žydais, sulauksianti mirties. Tačiau šie laiškai jos negąsdino.
Po kiek laiko pas ją atliko kratą. Laimei, kratos metu pašalinių bute nebuvo.
Daktarė Kutorgienė rašė dienoraštį. Šis dienoraštis – pritrenkianti vokiečių vykdomo žydų persekiojimo ir pasityčiojimų istorija. „Gete padėtis siaubinga“, – rašė ji. – „Nepakeliamai sunku gyventi, žinant, kad šalia manęs žmonės taip kenčia ir patiria tokį baisų pažeminimą.“ /.../
„Черная книга“. Sud. Vasilij Grosman ir Ilja Erenburg. Vilnius, 1993